Grįžti

Manipuliuoja 2014 m. gegužės 9 d. įvykiais Mariupolyje: kas įvyko ir kas dėl to kaltas?

2014 m. gegužės 9 d. nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matomi gatve dideliu greičiu lekiantys tankai su Ukrainos vėliavomis, panaudotas, siekiant įtikinti, esą šią dieną Mariupolį terorizavo „Azov“ būrys, sukėlęs civilių žmonių mirtis. Tai – netiesa. Ši operacija buvo kruopščiai išanalizuota tyrėjų.

„Facebook“ socialiniame tinkle prisimintame pusantros minutės trukmės vaizdo įraše matyti, kaip dideliu greičiu Mariupolio gatvėmis pralekia tankai su Ukrainos vėliavomis, o juos stebi praeiviai. Komentarais šalia įrašo stengiamasi įteigti, esą taip Ukrainos pajėgos įsivaizduoja taiką, taip pat nurodoma, kad tą dieną žuvo 11 civilių gyventojų. Vaizdo įrašo turinys ir šalia jo pateiktas komentaras suponuoja, esą civilių žūtis sukėlė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

2014 m. gegužės 9 d. įvykiais ne kartą manipuliavo Kremliui palankūs žiniasklaidos kanalai, išnaudoję šios dienos susidūrimus propagandos tikslais. Iš tiesų, kiekvieną reikšmingą šią dieną nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti ginkluoti Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų susidūrimai, kruopščiai išanalizavo tyrėjai.

Iki šiol internete publikuotos šios išsamios įvykių analizės:

Pasak pateiktų oficialių išvadų, per 2014 m. gegužės 9 d. įvykius Mariupolyje žuvo 13 žmonių – 2 policininkai, 4 kareiviai, 3 civiliai ir 4 prorusiškų separatistų kariai (visų jų biografijos ir mirties priežastys skelbiamos viešai). Taigi, socialinių tinklų žinutėse įvardijamas neteisingas žuvusių civilių skaičius. Pasak žmogaus teisių centro „Memorial“ ataskaitos, vietos ligoninėse tą dieną atsidūrė apie 40 sužeistųjų.

Svarbu paminėti aplinkybes, kodėl apskritai šią dieną įvyko minėtos mirtys ir buvo sužeisti žmonės.

Gegužės 9 dienos rytą Mariupolio Vidaus reikalų ministerijoje vyko susitikimas, kuriame dalyvavo Antiteroristinių operacijų zonoje dalyvaujančių teisėsaugos institucijų vadovai. Šiek tiek po 10 val. ryto į pastatą įsiveržė ginkluotų asmenų grupė be jokių skiriamųjų ženklų ir užgrobė pirmuosius du aukštus. Pastate buvo girdėti šūviai, o susitikime dalyvavę asmenys užsibarikadavo antrame aukšte ir laukė pastiprinimo.

Pirmiausia į įvykio vietą atvyko „Azov“ bataliono kariai, apsirengę civiliais drabužiais (nes iškvietimas buvo netikėtas). „Azov“ kariams pavyko atsiimti pirmąjį pastato aukštą. Kitos karininkų brigados atvykimui užkirto kelią besipriešinantys miesto gyventojai, mėtę akmenis ir kūrę kliūtis šarvuotoms mašinoms, todėl pajėgos vėlavo. Tačiau, pasak tyrėjų išvadų, net ir susidūrę su agresyviu elgesiu kariai susilaikė ir ginklų nepasitelkė. Vis dėlto, vienas smarkiai alkoholio paveiktas vyras buvo sužeistas po to, kai metėsi dideliu greičiu judančios šarvuotos mašinos pusėn.

Užimtoje Vidaus reikalų ministerijoje vykstant susišaudymui žuvo pirmasis „Azov“ kuopos vadas Rodionas Dobrodomo. Maždaug 13 val. antrąjį „Azov“ vadą sužeidė kulką paleidęs snaiperis, veikęs iš gretimo namo. Ukrainos pajėgos paleido šūvius atgal ir snaiperį nukovė.

Tuo tarpu Lenino prospekte ties Engelso gatvėje kilo susirėmimai, kurių metu buvo sužeistų miestiečių. Miestiečius sužeidė kariuomenės personalas, traukęsis iš Vidaus reikalų ministerijos.

„Memorial“ ataskaitoje pabrėžiama, kad „negali būti jokių abejonių, kad kariuomenė nesiekė pulti susirinkusios minios ir, sprendžiant iš žmonių patirtų sužalojimų, paleistais šūviais nebuvo siekiama nužudyti. Sprendžiant iš incidento vaizdo įrašų, civilių agresiją būtų buvę įmanoma sustabdyti nepanaudojus ginklų, jeigu kariai būtų turėję apsvaiginančių granatų ir ašarinių dujų. Kadangi šios riaušės mieste buvo ne pirmosios, atsižvelgdama į vykstančius šventinius renginius, vyriausybė turėjo aprūpinti karius pakankamu kiekiu specialios įrangos.“

Taip pat reziumuojama, kad dėl įvykusių mirčių ir sužalojimų turėtų būti kaltinami Vidaus reikalų ministerijos pastatą atakavę asmenys, tačiau dalį atsakomybės turėtų prisiimti Ukrainos valdžios organai, nes galimiems išpuoliams nebuvo deramai pasiruošta.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad prorusiškų separatistų sukeltų neramumų Mariupolyje būta ir anksčiau, pavyzdžiui, tų pačių metų balandžio 16 d. į netoli miesto centro esantį karinį dalinį 3057 atvyko kaukėti kamufliažiniais drabužiais dėvintys asmenys su beisbolo lazdomis, apsimetę taikos derybininkais, kai iš tiesų grupė reikalavo Ukrainos pajėgas pasiduoti. Kariams atsisakius sudėti ginklus grupė pastato kieme pradėjo mėtyti Molotovo kokteilius. Vėliau pro vartus ėmė veržtis „taikūs civiliai“, o kariai į orą paleido kelis įspėjamuosius šūvius.

Šis epizodas Kremliui palankioje žiniasklaidoje panaudotas, skleidžiant melus, esą kariai paleido šūvius į civilius gyventojus, nors dėl sužeistųjų ir įsiveržėlių mirčių (vienų šaltinių teigimu, įvykių metu žuvo 3 žmonės, kitų – kad žuvusiųjų buvo 2, dar 16 žmonių buvo sužeisti) buvo kalti tik karinį dalinį užpuolę asmenys.

Išvados

2014 m. gegužės 9 d. žmonės be matomų skiriamųjų ženklų įsiveržė į Mariupolyje įsikūrusią Vidaus reikalų ministeriją, kurioje vyko Antiteroristinių operacijų zonoje dalyvaujančių teisėsaugos institucijų vadovų susirinkimas. Įsiveržėliams talkino profesionaliai paruošti snaiperiai. Susirėmimai vyko užimtame pastate, taip pat – pačiame mieste, kur vyko Pergalės dienos paradas. Šią dieną, įvairių tyrimų duomenimis, žuvo 13 žmonių, iš kurių 3 buvo civiliai.

Kaltė dėl šių mirčių gula ant ataką surengusių separatistų, o ne ant Ukrainos kovotojų pečių, tačiau negalima atmesti, kad galimoms provokacijoms vyriausybė nebuvo tinkamai pasiruošusi, konflikte dalyvavę Ukrainos kovotojai nebuvo aprūpinti riaušių malšinimo įranga, dėl šios priežasties kilo didesnė rizika civiliams asmenims.