Aistė Meidutė

Žurnalistė, faktų tikrintoja, Delfi „Melo detektorius“ redaktorė

Žmogus, gebantis atsirinkti informaciją ir jos šaltinius yra stipresnis, atsparesnis ir gali lengviau integruotis šiuolaikiniame informacijos amžiuje. Dėl šios priežasties projektą DIGIRES matau, kaip galimybę suteikti žinių, pasidalinti faktų tikrinimo patirtimi, įrankiais ir papasakoti, ką sugeba faktų tikrintojų bendruomenė, suvienijusi savo jėgas bendriems tikslams.

Aistė Turčinavičiūtė

VDU Jaunesnioji mokslo tyrėja

Studijuodama Ateities medijų ir žurnalistikos magistro programoje, nuolat susiduriu su skaitmeninės dezinformacijos reiškiniu. Tikiu, kad mano, būsimos profesionalios žurnalistės, pareiga yra būti pasirengusiai atremti melagienas, sklindančias mūsų komunikacijos ekosistemoje. Norėdami įgyvendinti tokią sudėtingą misiją, turime siekti aktyvaus bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių atstovų, pradedant nuo akademinio lauko, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų. Projektas “DIGIRES” yra puiki platforma suvienyti mūsų jau turimas žinias bei įgūdžius siekiant, pirma, aiškiai suprasti, kaip veikia dezinformacijos skleidėjai, antra, plėtoti konkrečią metodologiją, leidžiančią atpažinti melagienas, ir, trečia, išmokyti mūsų visuomenę būti atsparesnei.

Andrius Utka

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto docentas, VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas

Manau, kad žmonių atsparumą dezinformacijai sustiprins dezinformacijos kaip reiškinio analizė ir supratimas, bei naujausios technologijos.

Auksė Balčytienė

DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė

Dezinformacija nėra mitas, o ypatingai svarbu inovatyvūs metodai ir aktyvaus veikimo būdai visa tai atpažįstant ir pažabojant.

Brigita Sabaliauskaitė

Žurnalistė Kauno regione

Nors Lietuvos gyventojai Europos Sąjungos kontekste dar prieš porą metų buvo vertinami, kaip gebantys atskirti tikras naujienas nuo dezinformacijos, ypač sklindančios iš Rusijos, tačiau COVID-19 pandemija, galim drąsiai sakyti, labai paveikė mūsų visuomenę, kuri, deja, paaiškėjo, nėra jau tokia atspari melui ir vykstančiam informaciniam karui. Ypač tai parodė įvykusi visuomenės segmentacija vakcinų tema, nes būtent ši tema buvo labiausiai eskaluojama priešiškų mūsų valstybei ir Europos Sąjungai jėgų. Labai tikiuosi, kad DIGIRES iniciatyva padės mums ne tik visiems drauge ieškoti atsakymų, kodėl taip atsitiko, bet ir pasiūlyti tvarių sprendimų, ką daryti, kad taptume labiau atsparūs informacinėms manipuliacijoms.

Darius Amilevičius

VDU Informatikos fakulteto docentas, VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas

Moksliniai interesai: dirbtinio intelekto technologijos, mašininis/gilusis mokymas, natūralios kalbos technologijos. Projekte tiriu dezinformacijos automatinio aptikimo, panaudojant giliojo mokymo technologijas, metodus ir galimybes. Kartu su kitais projekto vykdytojais kursime dezinformacijos tekstų automatinio aptikimo prototipą.

Darius Remeika

VDU Jaunesnysis mokslo tyrėjas

Kova su dezinformacija – tai kaip kova už laisvę, tik ne fizinėje, o informacinėje ir kognityvinėje aplinkose. Kaip mūšis prasideda žvalgyba, taip kova su dezinformacija prasideda jos studijavimu, o sėkmė matuojama nuomonių ir sprendimų priėmimo laisve.

Dmytro Iarovyi

VDU Jaunesnysis mokslo tyrėjas

Dezinformacija yra politinės komunikacijos virusas – ją lengva sukurti, sunku paneigti ir beveik neįmanoma suvaldyti. Kaip ir įprastinio karo instrumentas, jis silpnina valstybės ir visuomenės atsparumą kitoms grėsmėms. Todėl labai svarbu tai suprasti ir studijuoti

Dominyka Lapelytė

VDU Jaunesnioji mokslo tyrėja

Dezinformacija ir skaitmeniniu atsparumu domiuosi jau ne pirmus metus. Tiek studijų metais, tiek ir jau pati dėstydama studentams paskaitų metu su šiomis temomis ir iš jų kylančiais pokyčiais visuomenėje susiduriu nuolat. Mano pagrindinis tikslas, kurį sieksiu įgyvendinti DIGIRES projekto metu – padėti visuomenei geriau pažinti ir atpažinti dezinformacijos keliamas grėsmes, pasitelkiant suprantamai ir aiškiai išdėstytus faktus.

Epp Lauk

Labai svarbu ugdyti piliečių atsparumą informacijos iškraipymams ir mokyti gebėjimų susidoroti su netinkamo bendravimo situacijomis. To nepadarius, žmonės jausis nesaugūs ir išaugs jų nepasitikėjimas žiniasklaida.

Gintautas Mažeikis

VDU profesorius, filosofas

Patraukli vaizdinė medžiaga ir „maisto“ priedai – viliojanti informacija – pripratina vartotoją prie atsinaujinusių „audringų“ vaizdų, prie informacinių pramogų. Tokiomis aplinkybėmis kova su dezinformacija tampa ypač sunki, nes būtina laužyti informacijos vartotojų įpročius.

Hannu Nieminen

VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorius

Galime sutikti, kad geriausia apsauga nuo dezinformacijos yra demokratija. Tačiau kaip padaryti, kad žmonės būtų vienodai informuoti ir kompetentingi naudotis savo pilietinėmis teisėmis.

Ieva Ivanauskaitė

DIGIRES projekto koordinatorė, nacionalinės žiniasklaidos atstovė, DELFI Verslo plėtros vadovė

Viešai komunikuojantis žmogus turi ir teisių, ir pareigų, o (žodžio) laisvė nėra absoliuti: ji turėtų baigtis ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Mano tikslas – kad ilgainiui visuomenėje įvyktų pokytis ir informacija taptų ne pavojingu ginklu, o jungtimi.

Ignas Kalpokas

Nėra žmogaus, visiškai atsparaus dezinformacijai; bet atsparumą jai, kaip ir imunitetą, būtina stiprinti tam, kad apsaugotume save ir kitus.

Jūratė Ruzaitė

VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės centro tyrėja

Kovos su dezinformacija strategija turėtų apimti tris etapus: informuotumo apie dezinformaciją didinimą; dezinfomacijos identifikavimą ir analizę; ir galiausiai – praktinius problemos sprendimus. Moksliniai tyrimai gali reikšmingai prisidėti visuose trijuose lygmenyse.

Kristina Berksun

VDU Jaunesnioji mokslo tyrėja

Šimtmečiais užduodame sau klausimą „kas yra tiesa?“ ir girdime atsakymą – „vienos tiesos nėra“. Tačiau kaip kad žemė yra apvali, o ne plokščia, taip ir faktas skiriasi nuo nuomonės, ir atvirkščiai.

Kristina Juraitė

VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, UNESCO-UNITWIN Medijų raštingumo tyrimų centro mokslininkė.

Šiais laikais kaip niekada svarbi atsakinga ir pilietiška laikysena viešojoje erdvėje. Kiekvienas galime prisidėti prie kokybiškos informacijos sklaidos, stabdyti melagienų srautą, daugiau dėmesio skirti informacijos analizei bei jos kritiškam vertinimui. 

Neringa Jurčiukonytė

DIGIRES Medijų raštingumo metodologijos vystymo koordinatorė, NVO atstovė, programos „Media4Change“ vadovė

Mano radare – žmogaus teisės, tiriamoji žurnalistika ir medijų raštingumas. Esu ten, kur inovacijos susitinka medijas ir edukaciją. Unikalios žurnalistikos ir sociologijos mokslinės patirtys mane įkvepia kurti, taikyti ir palaikyti efektyvius MIR edukacijos metodus, įgalinti visuomenę bei įžiebti sisteminį ir ilgalaikį teigiamą pokytį. Esu Media4Change.lt direktorė, turinti dešimtmečių patirtį NVO, efektyvių kampanijų įgyvendinimo ir neformalaus švietimo srityje. Taip pat esu Nacionalinio socialinės integracijos instituto steigėja.

Patricija Naujanytė

VDU Jaunesnioji mokslo tyrėja, VDU komunikacijos ir informacijos doktorantė

Mano moksliniai interesai yra susiję su skaitmeninės žiniasklaidos era ir tuo, kaip medijų raštingumo ir dezinformacijos samprata, taip pat mediatizacija ir demokratinis dalyvavimas yra aktualūs ir svarbūs diskusijose apie skaitmeninės žiniasklaidos aplinkos pokyčius. Projektas DIGIRES yra puiki galimybė ugdyti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir tobulinti žiniasklaidos raštingumo įgūdžius.

Ramunė Ramanauskienė

Regioninės žiniasklaidos atstovė, laikraščio „Tauragės kurjeris“ vadovė

Projekte DIGIRES matau didžiulę prasmę – mokėti atskirti tiesą šių dienų valstybės gyvenimo kontekste labai svarbu.

Rimgailė Kasparaitė

VDU Jaunesnioji mokslo tyrėja

DIGIRES projektas tai didelis žingsnis į priekį siekiant gerinti skaitmeninį atsparumą ir įgūdžius, nepriklausomą faktų tikrinimą, bei tobulinant technologines priemones duomenims apie dezinformaciją rinkti ir analizuoti.

Dezinformacijai atspari visuomenė gali sukurti sėkmingesnius politinius, ekonominius ir socialinius santykius.

Violeta Karaliūnaitė

Žurnalistė, laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorė

Dezinformacijos keliamos grėsmės šiandien ypač aktualios visame pasaulyje. Kaip jas atpažinti reikia mokytis nuolat ir iš naujo. Išmokus reikia nepamiršti – turint teisę turėti ir pareigą.