Grįžti 2024 05 23

Kodėl šiemet Lietuvos prezidento rinkimų nestebėjo ESBO?

Socialinių tinklų naudotojai sunerimo dėl Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) sprendimo nesiųsti stebėtojų į Lietuvos prezidento rinkimus. Anot internautų, neįsileisti tarptautinių stebėtojų per rinkimus prilyginama tik Rusijos, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos režimams.

Teiginiai

Per Lietuvos prezidento rinkimus nebuvo tarptautinių stebėtojų, o tokia praktika prilyginama nebent Rusijos, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos režimams.

Verdiktas

Manipuliacija. Prezidento rinkimus ir referendumo eigą Lietuvoje stebėjo stebėtojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos rinkimams paramos fondo, Tarptautinio rinkimų sistemų fondo ir 20 tarptautinių stebėtojų iš užsienio šalių rinkimus organizuojančių institucijų. Europos šalys ir anksčiau rengė prezidento ar parlamento rinkimus be ESBO stebėtojų.

Melo detektoriaus komentaras

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) gavo Lietuvos Respublikos kvietimą stebėti 2024 m. gegužės 12 d. prezidento rinkimus. Tačiau Lietuva pakvietė ODIHR su sąlyga, kad nebus įleidžiami stebėtojai iš Rusijos ir Baltarusijos (čia).

Anot ODIHR, tokios sąlygos pažeidžia dalyvaujančių valstybių prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsisakė dalyvauti.

„Įsipareigojimas kviesti kitų ESBO valstybių stebėtojus stebėti nacionalinius rinkimus yra esminis dialogo, kuriuo grindžiama ESBO, principas ir dvasia <…> Nors dėl to labai apgailestaujama, ODIHR ir toliau palaiko glaudžius ryšius su valdžios institucijomis ir tikisi ateityje vėl stebėti rinkimus Lietuvoje“, – teigiama ODIHR pranešime žiniasklaidai (čia).

Nors ODIHR stebėtojų nebuvo per rinkimus, tačiau vasario mėnesį biuras atliko priešrinkiminę vertinimo ataskaitą dėl rinkimų Lietuvoje. Ataskaitoje teigiama, kad, nors rinkimų procesu buvo visiškai pasitikima, bet (biuras) palankiai vertintų galimybę stebėti rinkimus (čia).

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išsiuntė laišką ESBO ODIHR direktoriui Matteo Mecacci, kuriame pažymėjo, kad Lietuva visapusiškai įgyvendino ESBO principus ir taisykles, įskaitant laisvų ir sąžiningų rinkimų organizavimą, per šių metų prezidento rinkimus (čia).

Ar ESBO privalo stebėti rinkimus?

ODIHR vykdo rinkimų stebėjimą ESBO valstybėse, kad įvertintų rinkimų skaidrumą, o vėliau teikia rekomendacijas, jog procese būtų laikomasi pagrindinių laisvių, visuotinumo, politinio pliuralizmo ir pasitikėjimo principais (čia).

Nors ODIHR stebi didžiąją dalį ESBO valstybių rinkimų, bet jie ir anksčiau yra neatvykę stebėti rinkimų kitose šalyse. Pavyzdžiui, 2022 metais ESBO nevyko stebėti Austrijos ir Slovėnijos prezidento rinkimų bei 2023 Graikijos (birželio mėnesio) parlamento rinkimų.

Stebėti Lietuvos rinkimus ir referendumą atvyko 20 tarptautinių stebėtojų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo rinkimus organizuojančių institucijų, taip pat – JAV pagalbos rinkimams paramos fondo bei Tarptautinio rinkimų sistemų fondo biuro Ukrainoje atstovai (čia).

Stebėti rinkimus galėjo politinių organizacijų, išsiskeltų kandidatų atstovai ir nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais bei žmogaus teisėmis.

Bendras pirmojo turo prezidento rinkimų stebėtojų skaičius siekė daugiau kaip 2 tūkst.