Grįžti
Birželio 7–9 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamas Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumas „Bibliotekos vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“.
Birželio 8 d. renginio Kaune metu pranešimus skaitys ir diskusijoje apie bibliotekų ir akademinės bendruomenės vaidmenį ugdant visuomenės sąmoningumą bei kritinį mąstymą dalyvaus ir DIGIRES mokslininkai – VDU prof. Auksė Balčytienė („Akademinės bendruomenės indėlis ugdant gyventojų sąmoningumą ir kritinį mąstymą“) ir VDU doktorantas Darius Remeika („Medijų raštingumas karo kontekste“).
Kritinio mąstymo ugdymas, pilietiškumo, bendruomeniškumo ir iniciatyvumo didinimas šiandien yra kaip niekada svarbios temos demokratinei visuomenei kurti ir stiprinti. Bibliotekos aktyviai prisideda prie demokratijos ir pilietiškumo puoselėjimo, jos yra ne tik atviros, visiems nemokamai prieinamos kultūros įstaigos, bet ir dėl savo plataus tinklo pasiekia net ir labiausiai nutolusius gyventojus.
Pastaraisiais metais Lietuvos bibliotekos didelį dėmesį skiria visuomenės medijų ir informacinio raštingumo ugdymui: veda mokymus, teikia konsultacijas, padeda lankytojams atsirinkti informaciją, teisingai ją įvertinti, atpažinti melagienas ir propagandos naratyvus bei supažindina lankytojus su netikslios ar netikros informacijos keliamomis grėsmėmis.
„Organizuojama išties daug įvairių mokymų, sunku suskaičiuoti organizacijas, užsiimančias medijų raštingumo ugdymu. Tačiau tokių mokymų organizatoriai neretai renkasi identiškas žmonių grupes – dažnai tai būna jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės, regionų gyventojai ar bendruomenės. Be to, neretai visi šie mokymai savo turiniu būna labai panašūs. DIGIRES patirtis rodo, kad dalyviams svarbu duoti aiškių ir nesunkiai išbandomų patarimų, kuriuos būtų galima pritaikyti kasdieniuose informacijos pasirinkimuose“, – sako DIGIRES asociacijos vadovė prof. A. Balčytienė.
Pasak mokslininkės, dirbant su VDU studentų ir Kauno moksleivių grupėmis pasimatė, kad tam, jog mokymų turinys pasiteisintų, svarbu ne tik perduoti idėjas, rodyti ir aiškinti – labai svarbu, kad pati auditorija būtų smalsi bei norėtų keistis – tai reiškia, kad ir pasibaigus mokymams, visi dalyviai ir dalyvės turėtų norėti testuoti ir taikyti praktikoje tai, ką sužinojo. „Mažytė vienkartinė idėjų injekcija patinka visiems, tačiau realaus efekto sulauksime tik įdėję labai daug darbo, užtikrinę tęstinumą. Deja, nei viena viešosios politikos kryptis Lietuvoje į tokius ilgalaikius siekius nesiorientuoja. Tokį idealistinį paramos modelį gali užauginti ir palaikyti tik kelių ekspertinių grupių komandos, turinčios aiškią motyvaciją dirbti kartu. DIGIRES kaip tik tokia ir yra – čia dirba tyrėjai, edukatoriai, žurnalistai“, – patirtimis ir įžvalgomis dalinasi prof. A. Balčytienė.
Jai antrina mokslininkas D. Remeika. „Praėjusiais metais mano patirtis atsparumo dezinformacijai mokymuose skirtinguose rajonuose parodė, kad šaltinių tikrinimo svarba apsisaugant nuo dezinformacijos yra plačiai žinoma, tačiau paklausus auditorijos, kaip tai padaryti ir ar ji bent kada tai darė, visada išgirsdavau tylą“, – pasakoja mokslininkas.
Pasak D. Remeikos, bibliotekos yra padidintų informacinių srautų vieta, kokybiškos informacijos šaltinis. Todėl kariniuose konfliktuose, analizuojant informacinę aplinką, didelis dėmesys kreipiamas į bibliotekų tinklą, suvokiant jį kaip reikšmingą objektą.
„Dezinformacija ir kita demokratiją ardanti informacija geriausiai veikia neapibrėžtumo sąlygomis. Karas – tai aukščiausia neapibrėžtumo forma. Neapibrėžtumas sietinas su nežinomybe, kuri apsunkina ateities prognozavimą, o tai reiškia, kad žmogus susiduria su pasirinkimų dilema. Taip psichologiškai žmogus praranda ateities kontrolės jausmą, atsiranda baimė, nerimas. Tokiu būdu tampame imlūs bet kokiai informacijai, kuri mums padeda „pajausti ateitį“ – atgauti kontrolę. Deja, bet dažnai tai būna dezinformacija – greitai pagaminama ir nereikalaujanti faktų“, – sako D. Remeika, taip pat pristatysiantis pagrindinius klausimus, kuriuos kiekvienas, tikrindamas šaltinio tikrumą, turėtų sau užduoti.
Forumo metu įvairiomis formomis – susitikimais, pristatymais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, diskusijomis bus plėtojama medijų ir informacinio raštingumo ugdymo tema, dalijamasi praktiniais bibliotekų veiklos pavyzdžiais ir patirtimis, iniciatyvomis įtraukios visuomenės veikloje bei pilietiškumo stiprinime.
Birželio 7–9 dienomis vyksiančio renginio metu Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų atstovai artimiau pažins vieni kitus, stiprins bendrystę ir vystys kultūrinį bendradarbiavimą. Atvyks svečiai iš Ukrainos bibliotekų asociacijos, lektoriai iš kultūros srities, atstovai iš Lietuvos bibliotekų ir vietos bendruomenių. Į forumo veiklas aktyviai įsitrauks ir Lietuvoje šiuo metu gyvenantys bei dirbantys bibliotekininkai ukrainiečiai.
Birželio 8 d. transliacija lietuvių kalba
