Grįžti
Socialiniuose tinkluose melagingai gąsdinama, kad Lietuvoje privalomai mokytis kariauti turės eiti ir moterys, ir pensininkai.
Laurynas Kasčiūnas (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, – red. past.) nusprendė – kariauti eis ir moterys, ir pensininkai (ČIA https://archive.ph/W4ekg).
Melas. Sprendimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą gali priimti tik Seimas, o ne vienas parlamentaras. Šiuo metu Seimui pateikta šauktinių reforma, tačiau joje nėra numatytas nei visuotinis vyrų šaukimas, nei privalomoji karo tarnyba moterims.
Diskusiją apie moterų šaukimą į kariuomenę pradėjo pačios dailiosios lyties atstovės. Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ neseniai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją ragindamos inicijuoti diskusijas dėl privalomo moterų įtraukimo į šauktinių sąrašus.
Tačiau diskusija kol kas vyksta vangiai, o apie kažkokius priimtus sprendimus kalbėti tikrai dar labai anksti. L. Kasčiūnas yra išsakęs palaikymą tokios diskusijos pradžiai, tačiau jis pripažino, kad priimti tokį sprendimą tikrai trūksta politinės valios, nes jos nėra net įteisinti visuotinį vaikinų šaukimą.
2021 metais Kraštos apsaugos ministerijos užsakymu buvo atlikta Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija. Jos rengėjai pabrėžė, kad studija nesiūlo konkretaus sprendimo, o yra pagrindas tolesnei diskusijai. Sprendimas dėl visuotinės karo prievolės įvedimo turėtų būti priimtas tik esant plačiam politiniam sutarimui ir visuomenės paramai.
Tačiau studijos išvadose konstatuojama, kad visuotinės karo prievolės įvedimas tarnautų kaip svarbi atgrasymo priemonė. „Žiūrint plačiąją prasme, kuo didesnės dalies valstybės piliečių įgyjamas pradinis karinis parengtumas duotų neabejotiną naudą valstybei ir piliečiams asmeniškai, ką rodo ir užsienio šalių, įvedusių visuotinę karo prievolę, patirtis (pvz.: Izraelio ir Suomijos). Sumažinus atleidimo nuo tarnybos ir atidėjimo pagrindų skaičių, šaukiant tiek vaikinus, tiek ir merginas, karo prievolės modelis būtų grįstas socialinio teisingumo principu. Nuosekliai augant pradinį karinį parengtumą įgijusių piliečių skaičiui, stiprėtų ne tik kariuomenės rezervas, bet ir būtų ugdomas jaunuolių pilietiškumas ir patriotizmas, toliau stiprėtų visuomenės ir kariuomenės ryšys – garantas sėkmingai telkiant piliečius gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui“, – teigiama studijos išvadose.
Bet panašu, kad politinės partijos dar nėra pasirengusios žengti tokį žingsnį – įvesti visuotinį šaukimą.
2022 metų liepą parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo ir juo įpareigojo nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Kitaip tariant, šiame susitarime nėra susitarta dėl visuotinio šaukimo įteisinimo.
Šiuo metu Seimui pateikta yra pateikta tik vadinamoji šauktinių reforma – Karo prievolės reforma, kuria siekiame stiprinti valstybės ginkluotąsias pajėgas ir didinti visuomenės įsitraukimą į šalies gynybą. Tačiau joje nėra numatytas nei visuotinis vyrų šaukimas, nei privalomoji karo tarnyba moterims. Jei merginos ar moterys pareikštų norą atlikti pareigą tėvynei, jos savanoriškai galėtų atlikti privalomąją karo tarnybą. Tokia tvarka galioja ir dabar.
Vienas svarbiausių naujojo modelio pakeitimų yra tas, kad privalomoji pradinė tarnyba Lietuvos kariuomenėje nebūtų atidedama, tačiau atlikti privalomąją pradinę karinę tarnybą pirmiausia būtų šaukiami mokyklą baigę 18 – 21 metų sulaukę jaunuoliai.
