Grįžti

Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyva rengiamoje konferencijoje – dezinformacijos tyrėjai iš viso pasaulio

Dezinformacijos tyrėjai mokslininkai ir praktikai gegužės 12–13 d. Vytauto Didžiojo universitete ir nuotoliniu būdu organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje aptars geopolitinių, sociopischologinių ir technologinių procesų įtaką informacijai daugialypių pasaulio krizių akivaizdoje.

Tarptautinėje konferencijoje „Žiniasklaida, platformų politika ir besikeičianti informacijos tvarka Europoje“ dalyvaus dezinformacijos ir komunikacijos strategijų tyrėjai, mokslininkai ir praktikai, visuomeninių iniciatyvų kovoje su manipuliacijomis plėtotojai iš Baltijos jūros regiono šalių ir kitų Europos valstybių, taipogi JAV.  

Pranešėjai kalbės apie labai skirtingas kultūrines patirtis ir autentiškų sprendimų kovai su dezinformacija paieškas mažose Europos valstybėse (Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje), tiek ir kituose politikos kontekstuose (Vengrijoje). Bus aiškinamasi, kaip karo dezinformacijos kontekste keičiasi skaitmeninės žiniasklaidos ir medijų platformų strategijos ir kokie žingsniai efektyviausi kovoje su informaciniais išpuoliais bei žalingu turiniu šiuo kritiniu laikotarpiu. 

Konferencijos programa čia

Valtybės turi skirti nuoseklų dėmesį

Svarstymuose apie dezinformacijos pažabojimo galimybes įprastai renkamasi tarp dviejų pasirinkimų – dezinformacijos užkardymo priemonių ir būdų visuomenės atsparumui didinti. „Faktų tikrinimo pastangos, kurias sutelkia žurnalistai, yra veiksminga priemonė abiem atvejais. Patikrinti faktai ir išaiškintos dezinformacijos kampanijos skaidrina viešąją erdvę. Tai sykiu tampa ir paskata skaitytojams kritiškai žvelgti į mus pasiekiančias žinias“, – teigia skaitmeninio aktyvizmo idėjos palaikytoja iš JAV, suomė Minna Aslama Horowitz.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad faktų tikrinimas yra greito efekto veiksmas, o kad jis taptų išties veiksminga ir efektyvia priemone ilgalaikėje perspektyvoje, reikia įdėti ir papildomų pastangų. Tarp tokių priemonių M. A. Horowitz nurodo būsimųjų žurnalistų ugdymą faktų tikrinimo srityje, adekvačios finansinės paramos būdų užtikrinimą, žurnalistikos profesinio darbo veiklos principų ir profesinės etikos stiprinimą. Ji taip pat pabrėžia, kad veiksmas negali būti vienpusis, todėl ne mažiau svarbu auginti reiklių ir kritiškai mąstančių skaitytojų gretas. „Tam valstybės turi skirti nuoseklų dėmesį, numatydama strategijas švietimo ir medijų politikoje“, – sako mokslininkė. 

Svarbu suprasti procesus

Dezinformacija griauna pasitikėjimą, suardo ryšius visuomenėje, sėja abejones ir tikslingai kenkia, vis tik iki šiol dar ieškoma atsakymo į tai, o kaip gi veiksmingai atsispirti tokioms grėsmėms. Regis, valstybės mastu gali būti sukurta veiksmingai veikianti institucinė infrastruktūra kovai su hibridinėmis grėsmėmis, tačiau vis labiau aiškėja, kad didžiulių „informacinių nuostolių“ gali pasėti net ir kelių ar vieno kenkėjiško šaltinio informacija. 

„Tad būtina ne tik žvelgti plačiau, t.y. valstybiniame lygmenyje numatyti strategijas, veiksmų planus ir tvarkyti reguliacinę aplinką, bet aiškintis, kaip pasitikėjimas griaunamas mažose grupėse“, – konferencijoje kalbės ekspertai iš Suomijos ir JAV – Teija Tiilikainnen ir Steven Livingston.

Nuo valstybės reguliavimo iki dirbtinio intelekto

Šiuolaikinėje skaitmenizuotoje komunikacijos aplinkoje šalia valstybės, žiniasklaidos, žmonių grupių aktyviais proceso veikėjais tampa ir globalios platformos, o surasti bendrą visų šių suinteresuotųjų susikalbėjimo formatą yra vienas aktualiausių šių dienų klausimų. Apie tokių partnerysčių kūrimą savo darbuose ir pranešimuose kalbės pranešėjai iš užsienio Hannu Nieminen ir Josef Trappel. 

Tarptautinės konferencijos pranešėjai aptars realius žingsnius, kuriais Europos Sąjunga labai kryptingai siekia pažaboti dezinformacijos skleidėjus, suvaldyti neapykantos sklaidą ir išpuolius prieš vaikus ar tautines ir seksualines mažumas, apsaugoti demokratinį politinio apsisprendimo procesą, reguliuojant politinę reklamą socialiniuose tinkluose ir pan. Ši tema bus Tanyos Lokut iš Dublino universiteto pasisakymo ašis. 

Įprastoji profesionalioji informacijos sistema svyruoja visose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse: žurnalistams tenka daugybiniai iššūkiai atpažinti, iškoduoti ir atskleisti manipuliacijas, o tam stinga darbą greitinančių dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi technologinių įrankių. Tokio tipo problemas siekia spręsti ekspertų organizacijos, kurių atstovai supažindins auditorijas su labai konkrečiomis priemonėmis ir pavyzdžiais, kaip tai daroma. Apie tai kalbės Dražen Hoffman iš Kroatijos. 

Tarp konferencijos pranešėjų pasisakys ir dezinformacijos ekspertai iš Lietuvos, dirbantys, tiek tarptautiniame, tiek vietiniame šios srities lauke – tai Lukas Andriukaitis, Auksė Balčytienė, Nerijus Maliukevičius, Mažvydas Kunevičius, Ignas Kalpokas, Ieva Ivanauskaitė ir kiti.

Konferencija vyks anglų kalba, organizatoriai – „EuromediApp“ tinklas drauge su DIGIRES projektu ir „EuroMedia Group“ tinklu. 

https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2022/05/pdf_20220511_101521_0000.pdf

EuromediApp analizuoja skaitmeninių platformų naudą ir iššūkius Europoje. 

DIGIRES yra bendra akademinės bendruomenės, žiniasklaidos organizacijų ir nepriklausomų žurnalistų iniciatyva, skirta aptikti, analizuoti ir užkardyti dezinformacijos veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. 

EuroMedia Group – Europos mokslininkų tinklas, siekiantis keistis informacija ir kurti sistemas, padedančias apibūdinti ir analizuoti žiniasklaidos ir politikos procesų kaitą Europos regione.