Grįžti
Kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą? – tokį klausimą įvairiose rudenį vykusiose diskusijose kėlė Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES atstovai bei aktualių renginių dezinformacijos užkardymo temomis dalyviai. Dalinamės įdomiausiomis pranešėjų įžvalgomis.
Šiandien Lietuvoje veikia ir faktus tikrinančios žiniasklaidos platformos, ir skaitmeninės erdvės aktyvistai. Atrodytų, kad netrūksta medijų ir informacinį (MIR) raštingumą lavinančių programų bei pilietinių iniciatyvų. Tarptautiniuose MIR vertinimuose Lietuva taip pat pozicionuojama kaip ganėtinai gerai savo informacinę erdvę stebinti ir prižiūrinti šalis. Vertinant nacionalinio atsparumo žvilgsniu, atrodytų, kad esame pakankamai atsparūs dezinformacijai, ar tikrai?
Esame atsparesni, bet kiek ilgai?
„Vertinimas ar esame atsparesni nei kitos šalys labai priklauso nuo naratyvo. Jeigu kalbėtume apie Rusijos agresiją Ukrainoje, tuomet Lietuva puikiai supranta situacija ir vienareikšmiškai yra keliais žingsniais priekyje, ir supranta grėsmes. Jeigu kalbėtume apie COVID-19 situaciją, matyt, kad būtume statistiniame vidurkyje. Informacinis prieinamumas, medijų informacinis raštingumas, kritinio mąstymo ugdymas, nuo darželio, mokyklos būtų paveikiausios priemonės“, – sako Vygintas Gasparavičius, LR kultūros viceministras.
Pasak Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės, komiteto INGE, kurio veikloje ji aktyviai dalyvauja, užsakyta apklausa parodė, kad Lietuva vis dar yra atsparesnė dezinformacijai, lyginant su kitomis Europos šalimis, urios nepatyrė sovietmečio. „Ir tai yra tam tikras paradoksas, bet žmonės augę demokratinėje aplinkoje kur meluoti valdžiai kainuoja postus, patikėti, kad Putinas meluoja buvo labai nelengva.“ – sako R. Juknevičienė.
Naujienų portalo „Delfi“ vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė įsitikinusi, kad pasitikėjimą informacija vis dar didina ir išlikęs pasitikėjimas rašytiniu žodžiu. „Žmonės iš įprasto ankstesnio įsivaizdavimo vis dar mano, kad jeigu buvo spausdintas žodis tai jis yra teisingas žodis. Daugelis žmonių sako „internete rašo – vadinasi taip ir yra“. Tad tampa vis labiau svarbu stiprinti tradicinę žiniasklaidą, dėl tos pačios priežasties, kad tradicinė žiniasklaida turi labai aiškias atsakomybes, struktūrą ir atskaitomybę prieš įstatymus“, – sako R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Dezinformacijos žala tik stiprės
„Dezinformacijos, klaidinančių žinių gausėjimo mokslinė problema nėra vienos konkrečios akademinės disciplinos ar viešosios politikos krypties domėjimosi sritis ir rūpestis. Ko itin stinga, tai jungtinės – tyrėjų, žiniasklaidos, politikų, ekspertų, edukatorių – savivokos, parodysiančios aktualiausias spragas dabartinėje dezinformacijos pliūpsnių suvaldymo situacijoje“, – pabrėžia Dr. Auksė Balčytienė, VDU UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros vadovė, DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja.
„Taikomos kompleksinės priemonės ir bendros politikų, valdžios institucijų, viešosios informacijos rengėjų ir visos visuomenės pastangos sparčiausiai mus priartins prie tikslų skaitmeninio atsparumo srityje. Kova su skleidžiama dezinformacija, žalingos informacijos ribojimas yra svarbus ir veiksmingas, tačiau jis neturi būti vieninteliu ar dominuojančiu. Siekiant atsparumo svarbus yra visuomenės švietimas apie medijas, kritinio mąstymo skatinimas, mokymas(is) informaciją vertinti, tikrinti faktus“, – įsitikinęs V. Gasparavičius, LR kultūros viceministras
„Kaip kiekvienas vairuotojas privalo gerai išmanyti eismo taisykles ir saugoti save bei kitus, taip ir kiekvienas skaitmeninės erdvės vartotojas, besinaudojantis XXI amžiaus technologijomis, turi jausti atsakomybę už saugią skaitmeninę erdvę. Tačiau ypatinga atsakomybė tenka ir valstybės institucijoms, ypač dabartinių labai konkrečių karinių iššūkių kontekste“, – pabrėžia R. Juknevičienė, Europos Parlamento narė.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos organizuotos „UNESCO savaitės“ diskusijos visuomenės skatmeninio atsparumo didinimo tema įrašo nuoroda.
