Grįžti
Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje įvykusios kolektyvinės monografijos apie medijų raštingumą „Artimas tolimas medijų pasaulis: virsmai, ribos ir būdai tai suprasti“ (sudarytoja ir mokslinė redaktorė DIGIRES vadovė ir vyriausioji tyrėja Auksė Balčytienė) pristatymą lydėjo Ryčio Zemkausko moderuojama diskusija.
Jos metu dalis knygos autorių diskutavo apie tai, koks yra šiandieninis medijų pasaulis, kaip keičiasi mūsų virtualusis gyvenimas bei kokių savybių ir gebėjimų mums šiandien reikia labiausiai?
Medijų pasaulis ir naujas požiūris į medijų raštingumą
Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, knygos bendraautorio Lauro Bielinio teigimu, medijų pasaulis yra kaip tuščiame kambaryje veikiantis televizorius, transliuojantis tylą, nes nėra, kas jį žiūrėtų. Pasak profesoriaus, kiekvienas iš jo pasiima tai, ko jam reikia. Tačiau tik tada, kai įeina į tą medijų pasaulį.
„Būtent medijų gyvenimas ir sudėtas į šią knygą – mes įvairiais aspektais žvelgiame į tą tuščiame kambaryje veikiantį televizorių“, – sakė L. Bielinis.
Profesorė A. Balčytienė teigė, kad medijose ne tik randame daug įdomios informacijos, bet taip pat keičiamės ir transformuojamės kaip žmonės. „Medijos keičia mūsų mąstymą, pojūčius. Todėl turime plėsti medijų raštingumo sąvoką, jos dimensijas, kalbėti apie tai kaip gyvenimą ir patyrimą“, – įsitikinusi profesorė A. Balčytienė.
Pasak jos, naujausias požiūris į medijų raštingumą kalba ne tik apie kritinį mąstymą, bet ir moralę bei atjautą. „Apie norą išgirsti, išklausyti ir suprasti. Pavyzdžiui, piktą žmogų. Juk kiekvienam svarbu būti suprastam. Tačiau socialiniuose tinkluose to neįmanoma padaryti, nes tai reikalauja laiko“, – sakė A. Balčytienė.
Sąmoningas dėmesio valdymas
Kaip teigė L. Bielinis, mes labai subjektyviai priimame informaciją ir kiekvieno žmogaus informacija yra be galo asmeniška. „Kiekvienas tekstas ar užrašas kiekvienam yra subjektyviai kitoks. Todėl pažinti medijas yra nelengvas darbas. Svarbu suvokti save šiame didžiuliame informacijos triukšme“, – įsitikinęs L. Bielinis.
A. Balčytienės teigimu, nors galvojame, kad informaciją renkamės sąmoningai, tačiau daug dalykų mus pasiekia netikėtai – didžiųjų platformų algoritmai mums nuolat kažką siūlo, o tam talkina ir dirbtinis intelektas (toliau – DI, aut. past.).
Pasak profesorės, didžiausias iššūkis ir sunkumas – atpažinti ir suvokti, kad vis dėlto vartojame kažkieno brukalą, nors sąmoningai galvojame, kad tai yra mūsų pasirinkimas.
„Technologijų aplinkoje turime nuolat stebėti ir gaudyti savo impulsus – kokie jie yra ir kur jie mus veda? Jie gali būti labai gražūs, prasmingi, bet lygiai taip pat ir tušti ar net toksiški. Taigi, mums reikia tokių medijų raštingumo įgūdžių, kurie gyvenantį informacinėje erdvėje skatintų pajusti ir suprasti savo impulsus, pvz., kuomet norime pasidalinti tam tikra informacija ar ją perskaityti.
Taip pat klausti savęs: koks man jausmas kyla, perskaičius vieną ar kitą žinutę? Susierzinimas ar džiaugsmas? Ir kodėl taip yra? Tad tuo pačiu turime suprasti ir savo vidines nuostatas, šališkumus. Tam, kad galėtume suprasti, kodėl vienus ir kitus informacinius produktus interpretuojame vienaip ar kitaip“, – kalbėjo A. Balčytienė.
Medijos ir dirbtinis intelektas
Knygos bendraautoris, VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas Darius Amilevičius teigė, kad DI greitis milžiniškas, o naujausi tyrimai rodo, kad jį kuriame ne tik mes – mūsų sukurti DI modeliai jau geba reprodukuotis.
„Tai reiškia, kad jie daugina patys save, be žmogaus pagalbos“, – sakė D. Amilevičius.
Pasak mokslininko, šiandien DI yra viena didelė „juodoji dėžė“, todėl visko prognozuoti neįmanoma. Be to, mūsų smegenys nedirba taip greitai, kaip vystosi technologijos.
„Todėl be galo sunku prognozuoti, kaip DI pats veiks skaitmeninėje erdvėje. Nors DI yra mūsų pasaulio dalis, tačiau jame slypi daug nenuspėjamų pavojų. Tai yra mums svetima erdvė. Artima, bet svetima“, – kalbėjo D. Amilevičius.
Knygoje be visų kitų temų kalbama apie skaitmeninį bei dirbtinio intelekto raštingumą. Pasak D. Amilevičiaus, skaitmeninis raštingumas ne tik ugdo kritinį mąstymą, bet ir leidžia tinkamai orientuotis skaitmeninėje erdvėje ir informacijoje. Tuo metu DI raštingumas leidžia suprasti kiek mes esame pažeidžiami tų, kurie naudoja DI įrankius blogais tikslais.
„Medijos yra ne tik sausų faktų perdavimas. Tikros medijos turi būti prisotintos vertybių, dialogo, konteksto. Tai leidžia formuotis mūsų tinkamai pasaulėžiūrai, susivokti pasaulyje. Problema, kad DI nieko nesupranta apie vertybes, jis neskiria gėrio nuo blogio. DI yra mąstantis, bet nejaučiantis“, – sakė D. Amilevičius.
Knyga aktuali kiekvienam
Pasak diskusijos dalyvių, knyga skirta ne tik studentams, dėstytojams, mokslininkams ar žmonėms, kurie domisi medijų raida ir galimybėmis (šiems žmonėms, pasak L. Bielinio, knyga gali atverti naujus langus), bet ir kiekvienam medijų vartotojui.
„Tokios knygos, jeigu nori būti profesionalu, yra skirtos visiems, nes šiandieninėje realybėje mums kaip niekada anksčiau reikia patikimo šaltinio, patikimo kanalo, kokybiškos žurnalistikos. O juk kiekvienas turime pradėti nuo savęs“, – įsitikinusi diskusijos dalyvė, knygos bendraautorė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.
Visą diskusiją galite stebėti čia.
Knygą „Artimas tolimas medijų pasaulis: virsmai, ribos ir būdai tai suprasti“ skaitmeniniu formatu galite skaityti čia.
Teksto autorė – Kristina Berksun
