Grįžti
Kovo 2–3 d. Lietuvos Respublikos Seime bei Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje vyko medijų raštingumui skirta tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja prof. dr. Auksė Balčytienė kartu su VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore, UNESCO-UNITWIN Medijų raštingumo tyrimų centro mokslininke prof. dr. Kristina Juraite pristatė DIGIRES ekspertų parengtą skaitmeninio atsparumo ugdymo vadovą.
Švietimui, pedagogams ir bibliotekoms skirtame konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ plenariniame posėdyje, mokslininkės kalbėjo apie būtinybę didinti piliečių atsparumą pasitelkiant informacijos patikrinimo technikas, pristatė atliktų apklausų rezultatus, šoninio skaitymo metodiką (angl. Lateral Reading Method), projekto DIGIRES metu parengtą „Medijų raštingumo ir kritinio mąstymo ugdymo vadovą darbui su grupe“ (angl. Media Literacy Toolkit) ir sukurtus įtraukiančius filmukus.
Konferencijos įrašas (lietuvių kalba)
Prof. dr. Auksės Balčytienės ir prof. dr. Kristinos Juraitės pranešimą „Skaitmeninės platformos ir informuotas pilietis: informacijos patikrinimas kaip ugdomoji skaitmeninės žiniasklaidos intervencija ir jos pedagoginė reikšmė“ galite stebėti nuo 03:27:00
„Žinome, kokioje aplinkoje gyvename, kas yra dezinformacija, kaip ji veikia, viską suskaičiavome ir įvertinome, tačiau ką darome su visomis tomis žiniomis? Ar žinome, ką turime daryti toliau?“ – klausimą pranešimo pradžioje kėlė prof. dr. Auksė Balčytienė.
Pasak mokslininkės, gyvename įvairiausių trikdžių, tarp kurių vieni svarbiausių – informaciniai trikdžiai – aplinkoje. Todėl reikalingi specialūs instrumentai, priemonės, struktūros ir infrastruktūros, pedagoginės intervencijos, padėsiančios piliečiams tapti informuotais ir atspariais. „Turime mokyti žmones konkrečių informacijos tikrinimo technikų ir taip didinti jų atsparumą – tai turi tapti mokymusi visą gyvenimą“, – teigė A. Balčytienė.
Jai antrino prof. dr. Kristina Juraitė teigdama, kad būtinas įtraukusis ir sisteminis požiūris į medijų raštingumą. „Gyvename itin sudėtingoje informacinėje aplinkoje, kurioje turime galvoti apie tai, kaip įgalinti piliečius tapti atsparesniais, leisti suprasti, kokie iššūkiai jų laukia ir kaip pasitelkti turimus švietimo įrankius“, – įsitikinusi mokslininkė.
Ji pristatė susirūpinimą keliančius „Eurobarometer“ ir „Eurostat“ apklausos rezultatus, kurie parodė, kad ne tik jaunoji karta, bet ir apskritai visi medijų vartotojai naudojasi socialiniais tinklais kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu, ir ši tendencija toliau auga. K. Juraitės teigimu, nepaisant to, kad žmonės pasitiki oficialia žiniasklaida, socialinių medijų kanalai išlieka labai populiarūs – žinių sklaida per socialinius tinklus vis labiau auga ir kelia vis daugiau iššūkių.
„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kiek dezinformacijos patenka į socialinius tinklus, o faktų tikrinimo praktika yra tik minimali, todėl viena negali išspręsti šios problemos. Nors žiniasklaidos vartotojai Lietuvoje ir pasitelkia informacijos tikrinimo metodus, tačiau tos priemonės yra labai minimalios. Todėl reikalingas kritinis mąstymas, žinojimas ir supratimas, kaip veikia socialinės platformos, kokia yra jų logika“, – visuomenės medijų raštingumo ugdymo svarbą pabrėžė K. Juraitė.
A. Balčytienė akcentavo, kad labai svarbu, jog žmogus, vartodamas informaciją, ja suabejotų, pradėtų kelti klausimus, ir kaip vieną iš galimų technikų išskyrė šoninio skaitymo metodiką. Ją taikant, vieno fakto patikrinimui gali prireikti atsidaryti dešimtis naujų naršyklės langų, tačiau, pasak mokslininkės, tokiu būdu mes plečiame savo požiūrį.
Didelis dėmesys pranešime skirtas ir bendradarbiavimo modelio, kuris buvo pasitelktas kuriant mokymų vadovą, pristatymui. „Dezinformacija yra toks reiškinys, kurio neįmanoma įvertinti žvelgiant tik iš vieno požiūrio taško. Manome, kad bendradarbiaujančios partnerystės yra itin svarbios kuriant įvairias mokymo programas ateityje“, – įsitikinusi A. Balčytienė.
„Mūsų informacijos tikrinimo modelis gali būti itin naudingas įvairaus amžiaus žiniasklaidos vartotojams, įskaitant moksleivius ar vyresnio amžiaus žmones bei profesionalus, kurie susiduria su sudėtinga informacine aplinka ir jos keliamais iššūkiais“, – sukurto modelio privalumus pristatė K. Juraitė.
„Auditorija turi dalyvauti, būti aktyvi, tačiau negalime sakyti, kad už viską yra atsakinga tik ji. Įsitraukti, bendradarbiauti, dalintis bei užtikrinti medijų raštingumą turi visi. Vystant atsparumą, reikalingas ne vienas mentorius, o ištisas mentorių paramos tinklas. Partnerystė gali padėti sukurti šią struktūrą. Tik tuomet galėsime tikėtis, kad piliečiai taps atsparūs, ir tobulėti kaip tvari demokratija“, – teigė A. Balčytienė.
Konferencijos įrašas anglų kalba
Konferencijos metu įžvalgomis medijų raštingumo tema ir jos svarba visuomenės informavimo saugumui taip pat pasidalino užsienio ekspertai. Konferencijos organizatorius – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu.
