Grįžti

Ko mums trūksta, kad galėtume efektyviau kovoti su dezinformacija

Prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą dezinformacijos temai suteikė dar daugiau aktualumo. DIGIRES kalbinti ekspertai ir projekto darbuotojai akcentuoja, kad siekiant didesnio visuomenės skaitmeninio atsparumo svarbu ugdyti jos narių kritinį mąstymą bei įvesti medijų raštingumo mokymą jau nuo mokyklos suolo.

Dezinformacija sėja nepasitikėjimą

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriaus Gintaro Koryznos, kalbant apie dezinformaciją ir galimybę jai atsispirti, vienas svarbiausių aspektų yra visuomenės švietimas ir kritinio mąstymo ugdymas. 

„Edukacija turėtų būti vykdoma įvairiomis kryptimis ir sistemiškai jau nuo pat mokyklos suolo. Akivaizdu, kad mūsų oponentai, dezinformacijos skleidėjai, veikia sistemiškai – pasitelkia gerai apgalvotas informacines kampanijas, naudoja šiuolaikines informacines technologijas, kurias kombinuoja su kibernetinėmis atakomis, nuosekliai stebi mūsų informacinę erdvę, greitai reaguoja į mūsų žiniasklaidos turinį ir kitaip manipuliuoja informacija savo tikslams pasiekti, todėl privalome išmokti tai išmokti atpažinti savarankiškai ir kuo ankstyvesnėse stadijose“, – sako G. Koryzna. 

Virtualus DIGIRES centro pristatymo renginys

Kaip aiškina G. Koryzna, informacinių incidentų viešojoje erdvėje tik daugėja: prie jau keletą metų patiriamų Rusijos atakų pernai metų pabaigoje prisidėjo atakos iš Kinijos pusės. Pasak jo, dezinformacijos skleidėjai iš šių valstybių kuria naratyvus, kad Lietuva yra neva „žlugusi valstybė“, nesugebanti užtikrinti socialinių garantijų savo piliečiams. Taip pat skleidžiama dezinformacija NATO ir nelegalios migracijos temomis, o tokių valstybės oponentų pastangų tikslas – ne tik konstruoti neigiamą Lietuvos įvaizdį, bet ir mažinti visuomenės pasitikėjimą savo valstybe ir jos institucijomis. 

Dezinformacija yra karo priemonė

Kaip teigia Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, dezinformacija yra vienas iš karinių įrankių, kuriuo režimų valstybės siekia pakenkti demokratinėms. Pavyzdžiui, tokiose valstybėse kaip Rusija ir Kinija steigiami specialūs kariniai padaliniai, kurių darbas – dezinformacijos kampanijų ir kibernetinių atakų organizavimas. Neseniai Europos Parlamente įsteigtas specialus komitetas INGE, kurio nare yra ir R. Juknevičienė. Šio komiteto darbo lauke – organizuotų veikų ir pavienių incidentų, susijusių su užsienio šalių kišimusi į demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, tyrimas, analizė ir priemonių užkardymui rengimas.

Vis dėlto, pasak R. Juknevičienės, kol kas nėra tokių visa apimančių veiksmingų būdų kovoje su daug sistemiškesniu dezinformacijos platinimo mechanizmu. „Situacija Lietuvoje nuo kitų valstybių labai nesiskiria. Principas visur yra toks pats – autokratinės valstybės, pasitelkdamos prigimtinai demokratiškus įrankius, pavyzdžiui, žodžio laisvę ir žiniasklaidą, bando sugriauti demokratines visuomenes ir pakeisti pasaulio vaizdą pagal joms pačioms naudingą naratyvą“, – sako EP narė. 

Lietuva buvo avangarde

Kalbėdamas apie Lietuvos pastangas sprendžiant dezinformacijos problemą, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius džiaugiasi, kad Lietuva laikoma valstybe, esančia kovos su dezinformacija avangarde. Kaip pagrindinius žingsnius tęsiant šią kovą V. Gasparavičius įvardina kritinio mąstymo ugdymą, visuomenės edukacijos ir medijų raštingumo gebėjimų didinimą. „Tačiau šių priemonių rezultatus pamatyti bus galima tik po penkių ar septynerių metų, o efektyvių sprendimų reikia šiandien. Dažniausiai pasitelkiami metodai – faktų patikra ir mitų griovimas – kovoja jau su pasekmėmis, o ne pačia problema. Tačiau akivaizdu, kad kritinio mąstymo per vieną dieną neišmoksi, tam prireiks laiko“, – sako V. Gasparavičius. 

Kultūros viceministras pabrėžia, kad itin svarbu surasti būdus, kaip stebint socialinę erdvę diagnozuoti tam tikrus naratyvus ir mokytis užbėgti jiems už akių. „Žiniasklaidos vaidmuo valstybės raidoje, demokratijos procesuose yra labai svarbus. Reklamos rinkos persiskirstymas didžiųjų platformų „Facebook“ ir „Google“ naudai įnešė didžiulės sumaišties žiniasklaidos kanalams, todėl valstybei tenka naujas iššūkis, kaip nemažinant žiniasklaidos ir žurnalistų nepriklausomumo, prisidėti prie tvaraus žiniasklaidos finansavimo, taip sustiprinti žurnalistinio turinio kokybę, kas galiausiai augins didesnį visuomenės pasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis“, – svarsto V. Gasparavičius.

Apibendrindamas kultūros viceministras nurodė, kad esminių pokyčių, kuriant skaitmeninį atsparumą, galima pasiekti tik didinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir jungtines pastangas, ko ir siekia DIGIRES projektas.