Grįžti
Ketvirtadienį, rugsėjo 15 d., paskelbus, kad Vengrija nuo šiol nebėra laikoma visapusiška demokratija, o jos dabartinį statusą reikėtų apibūdinti kaip rinkiminę autokratiją ši naujiena socialiniuose tinkluose buvo apipinta klaidingomis interpretacijomis.
Vengrija nebėra laikoma demokratija, nes nusprendė nesilaikyti savižudiškų sankcijų Rusijai, o savo interesus iškėlė aukščiau JAV ir Ukrainos.
Vengrijos statusas iš visavertės demokratijos į rinkiminę autokratiją simbolinio Europos parlamento balsavimo metu pakeistas dėl pastebėtų žmogaus teisių pažeidimų ir esminių vertybių, būdingų demokratijoms, nesilaikymo, o ne dėl pozicijos į sankcijas Rusijai ar santykių su JAV bei Ukraina. Į šias Vengrijos problemas EP atkreipė dėmesį dar prieš keturis metus, o balsavimas pažymėjo tai, kad per šiuos metus problemos nebuvo sprendžiamos.
Rugsėjo 15 d. Europos parlamentas simboliniu balsavimu nusprendė, kad Vengrija nebegali būti laikoma visapusiška demokratija, o jos režimą reikėtų laikyti rinkimine autokratija. Tokią rezoliuciją palaikė 433 europarlamentarai, susilaikė 28, o prieš balsavo 123. Toks Europos parlamento pareiškimas neturi jokios teisinės galios, tačiau yra svarbus simbolinis gestas.
Vis dėlto, socialinių tinklų vartotojų tvirtinimai esą Vengrijai demokratijos statusas atimtas dėl to, kad ši nusprendė netaikyti sankcijų Rusijai ir paisė tik savo, o ne Ukrainos ir JAV, interesų yra klaidingi.
Visų pirma, Europos parlamentas dar 2018 m., taigi, prieš keturis metus, remdamasis Europos Sąjungos sutarties 7-uoju straipsniu, paprašė ES šalių narių nustatyti, ar Vengrija nepažeidžia Sąjungos pamatinių vertybių. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos parlamentas kreipėsi į Europos komisiją prašydamas veikti prieš šalį narę. Nors šiuo laiku taip pat galiojo ES pritaikytos sankcijos Rusijai, kaip atsakas į 2014 m. įvykusią Krymo pusiasalio aneksiją, vis dėlto, esminiai sankcijų paketai, susiję su šiuo metu Ukrainoje vykstančia Rusijos invazija, buvo paskelbti tik po 2022 m. vasario 24 d., kai Ukrainos teritorijoje prasidėjo plataus masto karas.
Be to, nė viename punkte, kuris sukėlė Europos parlamento nerimą dėl demokratijos principų pažeidimų Vengrijoje, nėra kalbama apie Rusijai paskelbtas sankcijas ar santykius su Ukraina ar JAV. Pagrindinės sritys, kuriose Vengrijoje pastebėta pažeidimų ir į kurias EP ragino atkreipti dėmesį yra šios:
Praėjus keturiems metams po ataskaitos, kuria pradėtas 7-o straipsnio procesas, pastebėta, kad tos pačios sritys išliko keliančiomis susirūpinimą Vengrijoje, o tai ir lėmė simbolinį europarlamentarų balsavimą, kurio metu nuspręsta Vengriją įvardyti hibridiniu rinkiminės autokratijos režimu, o ne visaverte demokratija.
Naujoje ataskaitoje EP dar kartą įvardijo problemines sritis Vengrijoje ir paragino Europos komisiją visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad šalis grįžtų į demokratijos kelią. Šios priemonės, visų pirma, galėtų apimti biudžeto skyrimą šiai šaliai, pavyzdžiui, sąlygą nepatvirtinti Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano kol Vengrija iki galo neįgyvendins visų rekomendacijų, nefinansuoti tų programų, kuriomis prisidedama prie netinkamo ES lėšų naudojimo ir teisinės valstybės principų pažeidimo ir griežčiau taikyti Bendrųjų nuostatų reglamentą ir Finansinį reglamentą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui ES lėšomis politiniais motyvais.
