Grįžti
Socialiniuose tinkluose išplatinta istorija apie neva lietuvių butą apiplėšusią karo pabėgėlių iš Ukrainos šeimą. Nors tokias istorijas patikrinti sudėtinga, nes ne visais atvejais asmenys kreipiasi į policiją, verta atkreipti dėmesį, kad ją paviešino įtartinos „Facebook“ anketos savininkė, be to, jos autorė nepateikė jokių tikslesnių duomenų apie nukentėjusius asmenis, pavyzdžiu, buto, kuris buvo apiplėštas, adreso, nei nukentėjusių žmonių vardų. Policijos suvestinėse įvykis taip pat neatsispindi, taigi, nėra nė vieno įrodymo, kad ši istorija yra tikra.
Papildymas: paviešinus šią publikaciją moters, išplatinusios istoriją apie neva ukrainiečių apiplėštą butą, „Facebook“ anketa kartu su minėta žinute buvo ištrinta. Tai tik patvirtina įtarimus, kad jos istorija buvo melaginga.
Kovo 27 d. „Facebook“ socialiniame tinkle paviešinta graudi istorija sulaukė didelio susidomėjimo – žinutė buvo pasidalinta 2,7 tūkst. kartų. Jos autorė pasakoja apie neva dėl ukrainiečių kaltės nukentėjusią savo kaimynę, kuri, norėdama padėti karo pabėgėliams, juos priėmė į savo butą. Per dvi savaites, esą, bute apsigyvenę ukrainiečiai jį apiplėšė – pasisavino pinigus, kompiuterius ir kitus daiktus, o vėliau pabėgo į užsienį.
Žinutę pradėjo platinti ir kiti socialinio tinklo vartotojai, kai kurie iš jų pasitelkė ekrano kopijas, kad minėta informacija pasiektų kuo daugiau žmonių. Vis dėlto, daug signalų išduoda, kad žinutėje pateikta informacija yra išgalvota, sukurta tik tam, kad specialiai sėtų nepasitikėjimą nuo karo bėgančiais ukrainiečiais.
„Melo detektorius“ įvardija, kodėl ši istorija negali būti laikoma patikima informacija:
1. Pranešimo komentatoriai ne kartą prašė pateikti daugiau duomenų apie galimai nukentėjusius asmenis, tačiau žinutės autorė nenurodė nei nukentėjusiųjų vardų ar pavardžių (žinutėje nurodoma tik tai, kad istorija, neva, nutiko jos autorės kaimynei), nei buto, kuriame neva įvyko incidentas, adreso.
Šios informacijos moters komentaruose teiravosi ir Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tačiau moteris informacijos nepateikė, R. Matonio komentarą ištrynė ir užblokavo jo „Facebook“ paskyrą.
2. Viešai prieinamose policijos įvykių suvestinėse pranešimo apie panašų įvykį nėra.
3. Dalis žinutę komentavusių žmonių atkreipė dėmesį į pranešimu pasidalinusio asmens anketą – nors anketoje pirma žinute pasidalinta dar 2017 m., ji buvo beveik neaktyvi. Per visą šį periodą tarp 2017 m. ir 2022 m. iš šios anketos buvo paviešintos tik 6 žinutės – su manikiūru susijęs paveikslėlis, vaizdo įrašas, kuriame matoma moteris su vaiku ant rankų, dvi padėkos už sveikinimus, minėta sensacinga žinutė apie butą neva apiplėšusius ukrainiečius ir atnaujinta profilio nuotrauka. Svarbu ir tai, kad, nors moters paskyroje yra 1 242 draugai, jos žinutės, išskyrus pastarąją, buvo pamėgtos ne daugiau nei dešimties žmonių.
4. Žinutę apie ukrainiečius paviešinusios moters profilio nuotraukoje iš tiesų matomas kitas asmuo. Pasirinktas tik nuotraukos fragmentas, kuriame matyti šviesiaplaukės moters sėdmenys ir liemuo. Greičiausiai taip pasielgta todėl, kad būtų sunkiau identifikuoti, koks žmogus iš tikrųjų vaizduojamas fotografijoje, tačiau šio fragmento užteko nustatyti, kad nuotraukoje užfiksuota čekų kilmės amerikietė Katerina Rozmajzl – savo „Instagram“ paskyroje 910 tūkst. gerbėjų turintis modelis.
Paprašius žinutėje aprašytą situaciją pakomentuoti Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, jis patvirtino, kad šioje žinutėje greičiausiai pateikta melaginga informacija. Pasiteiravus daugiau detalių apie įvykusią situaciją, R. Matonio anketa buvo tiesiog užblokuota, o komentaras – ištrintas.
R. Matonis atkreipė dėmesį, kad įvykdytų nusižengimų statistikoje ukrainiečiai niekaip neišsiskiria iš kitų užsieniečių. „nuo š.m. kovo 1 d. užsieniečiai padarė daugiau kaip 11 500 administracinių nusižengimų, iš jų – tik 5,1 proc. padarė Ukrainos pilietybę turintys asmenys. Apibendrinus turimą informaciją, galime konstatuoti, kad Ukrainos piliečiai niekaip neišsiskiria iš kitų užsieniečių daromų pažeidimų“, – komentavo R. Matonis.
Išvados
Moters, pasidalinusios istorija apie neva nuo karo pabėgusių ukrainiečių įvykdytą nusikaltimą – apiplėštą butą – pasakojimui trūksta įrodymų, o tai leidžia daryti išvadą, kad istorija yra išgalvota. Daugiau informacijos paprašęs Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis žinutės autorės buvo užblokuotas, o jo užklausa – ištrinta. Anketa, iš kurios paviešinta istorija, kelia abejonių dėl jos tikrumo. Šis asmuo niekada nebuvo aktyvus „Facebook“ platformoje – dėmesio sulaukė tik daugybę kartų pasidalinta žinutė apie ukrainiečius, taip pat moteris, pasivadinusi Svetlana Buzinska, anketoje naudoja modelio Katerinos Rozmajzl nuotraukos fragmentą.
