Grįžti
Socialiniuose tinkluose ir alternatyviais save vadinančiuose žiniasklaidos portaluose platinama klaidinga informacija apie daugelį pasaulio visuomenių sukrėtusius vaizdus iš Bučos miesto Ukrainoje po to, kai miestas buvo išlaisvintas nuo okupantų. Pranešimuose bandoma įrodyti, esą žudynės Bučoje buvo surežisuotos, o nuotraukose matomi negyvi gatvėse išdrikę žmonių palaikai, esą, yra pačių ukrainiečių darbas. Visas šias Kremliaus propagandos paskleistas versijas paneigia faktai.
Klaidingi teiginiai apie žudynes Bučoje:
1. Bučos meras Anatolijus Fedorukas kovo 31 d. įrašytame vaizdo įraše džiaugiasi, kad miestas buvo išlaisvintas nuo okupantų pajėgų ir neužsimena apie gatvėse matytus civilių kūnus. Tai įrodo, kad kūnai gatvėse atsirado tik po to, kai atsitraukė Rusijos pajėgos.
2. Ukrainos nacionalinės policijos pasidalintame vaizdo įraše, kuriame rodoma, kaip pareigūnai apžiūri Bučos miestą okupantams atsitraukus matomas tik vienas gatvėje paliktas žmogaus kūnas, vadinasi, kūnai gatvėse atsirado ne dėl rusų pajėgų kaltės.
3. Palydovinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti gatvėje gulintys žmonių kūnai, yra suklastotos.
4. Gatvėje matomi žmonių kūnai nėra pakankamai suirę, jų rausva spalva išduoda, kad žudynės įvyko Rusijos pajėgoms jau pasitraukus iš miesto.
5. Gatvėje matomi žmonių kūnai tėra aktoriai, o įvykiai Bučoje – suvaidinti Vakarų, siekiant daryti spaudimą Maskvai.
„Melo detektoriaus“ komentaras:
Balandžio 1 ir 2 dienomis Ukrainos kariuomenė paviešino pirmuosius vaizdus iš Bučos miesto, nuo kurio atsitraukė rusų okupantų pajėgos. Pasaulio žiniasklaidą apskriejo nuotraukos, kuriose matyti gatvėje gulėti palikti civilių žmonių kūnai, vėliau paskelbta informacija ir apie atrastas masines kapavietes.
Netrukus po to socialiniuose tinkluose ir Kremliui palankioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą šokiruojantys kadrai, kuriuos paviešino ukrainiečiai, yra suklastoti, kaip ir pati istorija apie okupantų nusiaubtą miestą.
Vis dėlto, daug detalių ir faktų išduoda, kad karo nusikaltimus iš tiesų vykdė Bučą laikinai užėmusios rusų pajėgos.
Visų pirma, į akis krenta tai, kad skirtinguose Kremliui palankiuose šaltiniuose pateikiamos skirtingos tų pačių įvykių versijos – vienuose tvirtinama, kad žmonių palaikai yra tikri, tačiau juos nužudė ne rusų, o ukrainiečių pajėgos, kituose – kad situacija yra suvaidinta, o gatvėje guli aktoriai, kuriems liepta vaidinti lavonus. Tuo tarpu visi didieji pasaulio žiniasklaidos kanalai minėtą situaciją aprašė ir pateikė vienodai – kad kūnus Jablunskos gatvėje, Bučoje, paliko civilius gyventojus nužudę rusų kariai kelios savaitės iki į Bučą vėl įžengė Ukrainos pajėgos.
Pateikta informacija apie socialiniuose tinkluose Bučos mero Anatolijaus Fedoruko pasidalintą vaizdo įrašą, kuriame meras džiaugėsi, kad iš miesto pasitraukė rusų okupantai, yra teisinga. Šiame įraše A. Fedorukas neužsimena apie tai, kokius žiaurumus mieste vykdė jį užėmę kariai. Tačiau Kremliui palanki žiniasklaida nutyli, jog ši informacija buvo paminėta anksčiau, kai A. Fedorukas davė interviu italų portalo „Adnkronos“ žurnalistams.
Kovo 28 d. paviešintame interviu Bučos meras teigia, kad tai, kas vyksta mieste yra „teroro išpuolis prieš civilius gyventojus: čia, Bučoje, mes matoma visus siaubus, apie kuriuos girdėjome, jog tokius nusikaltimus vykdė naciai Antrojo pasaulinio karo metu. Sunku patikėti, kad tai gali vykti XXI amžiuje“. Kalbėdamas apie rusų pajėgų elgesį su vietos gyventojais A. Fedorukas pabrėžė, kad jų pasigailėjimo nesulaukia net ir labiausiai pažeidžiamos grupės: „pasigailėjimo nesulaukia net senoliai, [rusai] neleidžia gydytojams padėti sužeistiesiems, mirusiųjų giminaičiams – atgauti jų kūnus. Kai kurie kūnai čia buvo nuo pat okupacijos pradžios, juos ėda alkani šunys. Rusai turi leisti tarptautinėms misijoms įžengti į laikinai okupuotas teritorijas, kad panieka mirusiesiems liautųsi.“
Taigi, stebėtis, kodėl kovo 31 d. įrašytame vaizdo įraše A. Fedorukas nekalba apie rusų karių paliktus mirusiuosius nėra priežasties – šią informaciją žiniasklaidai Bučos meras jau buvo minėjęs.
Ukrainos nacionalinės policijos balandžio 2 d. paviešintas vaizdo įrašas, kuriame rodoma, kaip policijos pareigūnai važiuoja Bučos gatvėmis, filmuodami, ką po savęs paliko laikinai miestą okupavę rusų kariai, ir valydami miestą nuo likusių rusų diversantų grupių, taip pat neįrodo, jog žmonių kūnai gatvėje atsirado tik po okupantų atsitraukimo. Sprendžiant iš to, kokie vaizdai ir aplinka matomi įraše, akivaizdu, kad jis buvo nufilmuotas ne Jablunskos gatvėje, kurioje aptikta daugiausia išdrikusių civilių kūnų ir kurioje nufotografuoti vaizdai pasiekė viso pasaulio didžiausias žiniasklaidos priemones, o kitoje miesto dalyje.
Tai, jog kiekviena miesto gatvė nebuvo nusėta civilių gyventojų kūnais neįrodo, kad žudynės apskritai nevyko ar kas jas vykdė ne okupantų pajėgos. Be to, kalbant apie gatvėse matomus žmonių lavonus nereikia pamiršti, kad įvykdytų nusikaltimų mastas iš tiesų buvo nepalyginamai didesnis.
Kaip balandžio 12 d. paskelbė „Reuters“, Bučos meras žurnalistams teigė, kad iki šiol mieste buvo aptikti 403 žmonių, kuriuos, kaip manoma, okupacijos metu nužudė rusų kariai, kūnai. Nepriklausomai šio skaičiaus šiuo metu patikrinti neįmanoma.
Geriausiai Rusijos pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus Bučoje įrodo „Maxar Technologies“ palydovų padarytos palydovinės nuotraukos. Balandžio 4 d. detalią šių atvaizdų analizę pateikė portalas „The New York Times“. Palydovo užfiksuoti atvaizdai parodė, kad kūnai Jablunskos gatvėje atsirado tarp kovo 9 ir kovo 11 d. – šiuo metu palydovinėse nuotraukose galima pastebėti atsirandančius tamsius objektus lygiai tose pat vietose, kuriose Ukrainos pajėgos, atsiėmusios miestą, rado gulinčius kūnus.
Dar viename Jablunskos gatvėje padarytame vaizdo įraše matyti trys žmonių kūnai. Jie, remiantis palydovinėmis nuotraukomis, savo pozicijose atsidūrė tarp kovo 20 ir kovo 21 d.
Versija, esą palydovo darytų nuotraukų datos buvo suklastotos, nes „Maxar Technologies“ palydovai minėtu metu virš Bučos neskrido ir kadrų užfiksuoti negalėjo taip pat buvo atmesta.
Kremliui palankus faktų tikrinimo iniciatyvą imituojantis projektas waronfakes.com pademonstravo, esą „Maxar Technologies“ archyve neįmanoma rasti kovo 19 d. gautų nuotraukų (o būtent kovo 19 d. gautais kadrais rėmėsi „The New York Times“ analitikai, pateikę analizę, įrodančią, jog kūnus gatvėje paliko Bučą okupavusios Rusijos pajėgos). Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, straipsnį Kremliaus propagandą skleidžiančioje svetainėje parašę asmenys tiesiog nemokėjo naudotis (arba specialiai parodė klaidingą procesą tam, kad įtikintų skaitytojus nuotraukų neegzistavimu) „Maxar“ archyvu ir nepažymėjo filtro, kuris į paiešką įtrauktų visą prieinamą palydovų medžiagą. Įtraukus filtrą archyve atrandamos ir kovo 19 d. gautos nuotraukos.
Šią propagandistų padarytą klaidą pastebėjo ir išaiškino „Centre for Information Resilience“, kovojančio su dezinformacija ir žmogaus teisių pažeidimais, vadovas ir „Bellingcat“ bendradarbis Benjaminas Strickas.
Pro-Russian accounts and ‘fake news’ sites are trying to claim that satellite imagery from @Maxar, posted by @nytimes, showing bodies on the streets of Ukraine’s Bucha are fake, but in this thread, you’re going to see how silly pro-Russian disinformation attempts can be 🧵👇 pic.twitter.com/kDcjkcfsvD
— Benjamin Strick (@BenDoBrown) April 10, 2022
Kai kurie socialinių tinklų vartotojai, abejojantys įrodyta Bučos įvykių versija, taip pat tvirtino, esą tris savaites gatvėje pragulėję žmonių kūnai turėjo būti labiau apirę, pakitusi jų kūno spalva, esą, žurnalistų kadruose užfiksuoti odos fragmentai yra rausvos spalvos, nors turėtų būti pamėlę.
Viena vertus, objektų spalva, užfiksuota nuotraukose, ne visada atspindi tikrąją jų spalvą, tai, kokios spalvos matomos žiūrovo ekrane, priklauso nuo daugelio technologinių įrenginio aspektų – ekrano raiškos, spalvų gamos ir kitų parametrų.
Kita vertus, neteisinga sakyti, kad kūnų būklė neatitiko laiko, kada šie asmenys buvo nužudyti. Po žmogaus mirties praėjus 8 – 10 dienų kraujui irstant, o organuose kaupiantis dujoms, iš žalsvos spalvos kūno spalva pasikeičia į rausvą.
Kai kuriose paviešintose nuotraukose iš Bučos matyti ryškiai nulakuoti ant gatvės parkritusios moters nagai taip pat sukėlė diskusijų, tačiau ir tai nesunkiai paaiškinama natūraliais kūno irimo procesais, mat mirusio žmogaus nagai gali išsilaikyti savo vietoje net kelias savaites iki jie nukrenta.
Galiausiai, versiją, neva Jablunskos gatvėje matyti žmonių kūnai tebuvo savo rolę vaidinę aktoriai, nes kai kuriuose vaizdo įrašuose, esą, matyti, kaip kūnai sujuda, pakelia ranką tebuvo optinė apgaulė. Šiuos gandus paskatino vaizdo įrašas, kuriame matomas automobilis, važiuojantis nusiaubta gatve. Gatvėje matomi nužudytų žmonių kūnai, kurie, įrašu pasidalinusių šaltinių teigimu, sujuda, tačiau pasaulio faktų tikrintojai nustatė, kad užfiksuotas judesys tebuvo purvo ar vandens lašas ant automobilio priekinio stiklo, judantis dėl automobilio judėjimo. Šiuo vaizdo įrašu pasidalino Rusijos gynybos ministerija ir Kremliui palanki žiniasklaida.
Išvados
Nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti įvykių Bučos mieste tikrumu. Palydovinės nuotraukos parodė, kad civilių žmonių nužudymai įvykdyti tuo metu, kai Buča buvo laikinai užimta Rusijos pajėgų. Ukrainai atsiėmus miestą pastebėta, kad karių aukomis tapo civiliai miesto gyventojai – dalis jų buvo nužudyti ir palikti tiesiog gatvėje, kitų kūnai suversti į masines kapavietes.
