Grįžti
Žodžiai, ištraukti iš konteksto ir perfrazuoti, gali kardinaliai pakeisti prasmę. Taip atsitiko ir su garsios medikės teiginiais apie skiepus.
Portale „20min.lt“ pasirodė Algimanto Lebionkos straipsnis „Marmalizacijos fiasco pasaulyje. Nauji duomenys“, pilnas klaidinančios informacijos. Iš esmės jame teigiama, kad skiepytis neverta, ir melagingai iškraipomi JAV Ligų kontrolės centro direktorės žodžiai.
Melas: neva, nėra duomenų apie viruso perdavimą
„JAV Ligų kontrolės centras teigia neturintis duomenų, kad natūralų imunitetą turintys žmonės perduotų COVID-19 sukeliantį virusą“, – rašoma straipsnyje.
Tai – melas. Priešingai, pats JAV Ligų kontrolės centras nurodo, kad COVID-19 plinta, kai užsikrėtęs asmuo iškvepia lašelius ir labai mažas daleles, kuriose yra viruso. Šiuos lašelius ir daleles gali įkvėpti kiti žmonės arba jie gali nukristi ant jų akių, nosies ar burnos. Tam tikromis aplinkybėmis jie gali užteršti paviršius, kuriuos liečia. Labiausiai tikėtina, kad užsikrės žmonės, esantys arčiau nei 2 metrai nuo užsikrėtusio asmens.
Delta variantas sukelia daugiau infekcijų ir plinta greičiau nei ankstesnės viruso formos, sukeliančios COVID-19. Nevakcinuotiems žmonėms tai gali sukelti sunkesnę ligą nei ankstesnės variacijos virusas. Ir visų variacijų virusai plisti gali nepriklausomai nuo to, ar žmogaus imunitetas natūralus, ar dirbtinis.
Manipuliacija: iškraipo direktorės žodžius
Taip pat straipsnyje rašoma, jog JAV ligų kontrolės centro direktorė daktarė Rochelle Walensky pareiškė, kad skiepai „nebegali užkirsti kelio viruso perdavimui“. Taip pateiktas sakinys skamba lyg direktorė nebetikėtų skiepo nauda. Iš tiesų ji savo kalboje ragino saugotis visais įmanomais būdais –
net jei esi pasiskiepijęs, dažnai plauti rankas, dėvėti medicinines kaukes, išlaikyti saugų atstumą bendraujant su žmonėmis.
Tiesa ta, kad skiepai, net ir užsikrėtus, padeda išvengti sunkesnių komplikacijų, kurios ištiktų nepasiskiepijus.
Melas: skelbia apie daugybę tyrimų
„Daugiau nei 100 tyrimų patvirtina, kad natūralus imunitetas suteikia stiprią ir panašią arba geresnę apsaugą, palyginti su vakcinomis“, – rašo autorius. Tačiau straipsnyje nenurodomi nei patys tyrimai, nei šaltiniai.
Apie tokius tyrimus nėra girdėta nei Pasaulio sveikatos organizacijos, nei Europos vaistų asociacijos, nei JAV ligų kontrolės centro pranešimuose. Panašu, kad bet kokį skaičių sugalvojęs autorius tiesiog stengiasi įtikinti skaitytojus savo teiginiais, o nesamų tyrimų gausą mini, kad dar tvirčiau skambėtų.
Toliau pateikiamos iš rusiško portalo nukopijuotos neryškiai matomos lentelės, kurios neva turėtų įrodyti, kad skiepai neveikia. Iš tiesų jose pavaizduoti šalių koronaviruso atvejų skaičiai bei augimo kreivės, atitinkančios ir pasaulines, ir Lietuvos tendencijas – mažiau atvejų bei mirčių vasarą, vėl daugiau – rudenį.
