Grįžti
Socialinių tinklų vartotojai susirūpino ūkininkų ateitimi. Internete sklinda gandai, esą Europos Sąjunga siūlo padengti 120 proc. ūkininkų žemės vertės su viena sąlyga – jei jie visam laikui liausis ūkininkavę. „Melo detektorius“ išsiaiškino, kad šiame teiginyje yra tik dalis tiesos.
ES siūlo ūkininkams 120 proc. jų žemės vertės tam, kad jie uždarytų ūkius ir pažadėtų visam laikui sustabdyti gamybą.
Iš dalies melas. Kai kuriems Olandijos gyvulininkystės ūkiams, įsikūrusiems šalia saugomų gamtos teritorijų, ir išskiriantiems itin daug azoto į aplinką, ketinama pasiūlyti iki 120 proc. kompensaciją už prarastus gamybos pajėgumus, jei šie nuspręs visam laikui uždaryti veisyklas. Kompensacija susieta su prarastu pelnu už gamybą, o ne su ūkininkų valdoma žeme, be to, sprendimas palies tik Olandijos, o ne visų ES šalių ūkininkus.
Socialiniuose tinkluose sėjama baimė esą Europos Sąjunga nusitaikė į ūkininkus ir siekia visam laikui sustabdyti jų veiklą. Žinutėse teigiama, kad priėmę ES pasiūlytas sąlygas ūkininkai galės gauti 120 proc. savo žemės vertės mainais į pažadą liautis ūkininkavus.
Ši žinia socialiniuose tinkluose taip pat susieta su valgomųjų vabzdžių auginimu, netiesiogiai tvirtinant esą įprastus ūkius netolimoje ateityje pakeis vabzdžių fermos.
„Melo detektorius“ išsiaiškino, kad šie pranešimai – tik dar vienas bandymas manipuliuoti skaitytojų baimėmis ir emocijomis, o ES paramą uždarant ūkius ketinama skirti tik siaurai grupei verslų.
Kokie ūkininkai, nusprendę stabdyti veiklą, galės pretenduoti į ES paramą?
Socialiniuose tinkluose išplatintuose pranešimuose nenurodoma, kokiems tiksliai ūkiams bus pasiūlytos kompensacijos, taigi, susidaro įspūdis, kad parama aktuali visų ES šalių ūkiams, tačiau tai – netiesa.
Šių metų gegužės mėnesį Europos Komisija pasidalino pranešimu spaudai, kuriame pranešama apie nuspręstą skirti 1.47 mlrd. eurų paramą Olandijos gyvulininkystės ūkiams, nusprendusiems visam laikui stabdyti savo veiklą. Pagal šią schemą ūkininkams, įsikūrusiems šalia saugomų „Natura 2000“ teritorijų ir veisiantiems galvijus, kiaules ar naminius paukščius, bus pasiūlyta iki 120 proc. kompensacija už prarastus gamybos pajėgumus, jeigu šie savanoriškai nuspręs visam laikui sustabdyti veiklą.
Į maksimalią 120 proc. kompensaciją už prarastus gamybos pajėgumus galės pretenduoti tik tie gyvulininkystės ūkiai, kurie į aplinką išmeta daugiausiai azoto per metus, taigi, yra didžiausi teršėjai, tuo tarpu kiti galvijų, kiaulių ar naminių paukščių augintojai, nusprendę trauktis iš verslo ir uždaryti veisyklas, galės pretenduoti į 100 proc. kompensaciją, tačiau ją skiriant taip pat bus atsižvelgiama į tai, kokioje vietoje įsikūręs ūkis ir kiek azoto per metus jis išskiria.
Taikant šią paramos schemą tikimasi mažinti azoto nusėdimą saugomose gamtos teritorijose ir siekti ES iškeltų ekologinių tikslų, o su valgomųjų vabzdžių auginimu toks sprendimas neturi nieko bendro.
