Grįžti
Dėl prieš aštuonerius metus prasidėjusios Rusijos ekspansijos į Ukrainą šios šalies tam tikrose teritorijose nuolat vyko karo veiksmai, todėl informacinėje erdvėje galima rasti nemažai nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurie fiksuoti iki vasario mėnesį prasidėjusio naujo didelio masto Ukrainos užpuolimo. Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokios medžiagos naudojimas yra nerekomenduotinas, nes Rusijos dezinformacijos mašinai padeda konstruoti pavojingą naratyvą, jog karas Ukrainoje galbūt visai nevyksta.
„Yra nemažai atvejų, kuomet Rusijos propagandos mašina ima perpublikuoti internautų įrašus, kuriuose šiomis dienomis pasidalinta senų karo veiksmų nuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Paprastai tokius atvejus propagandistai neva patys bando „demaskuoti“, teigdami, kad tai kita pusė manipuliuoja sena medžiaga, o iš tiesų karas nevyksta“, – sako DIGIRES mokymų žurnalistams lektorė, žurnalistė ir sertifikuota faktų tikrintoja Aistė Meidutė.
Pasak jos, Lietuvoje tikrai labai daug palaikančių ukrainiečius, todėl lietuvių kalba dezinformaciją dažniausiai skleidžia vadinamųjų trolių anketos. „Su jais kaip ir viskas aišku, tačiau yra kita pusė – sklinda daug pasenusios, ne vietoje panaudotos informacijos iš Ukrainą užjaučiančių žmonių, t.y. naudojamos senos nuotraukos, senų įvykių vaizdo įrašai, kuriais dalijamasi, kaip, esą, atspindinčiais Ukrainos įvykius, taip pat kiek pagražintomis ukrainiečių pergalių istorijomis, kurios vėliau priešiškoje erdvėje traktuojamos, kaip Ukrainos karius palaikanti propagandinė ar net manipuliatyvi medžiaga. Todėl rekomenduotume šiomis dienomis dalintis tik tikra, patikrinta ir atsakingai parengta medžiaga, geriausiai, nuorodomis iš profesionaliai dirbančių žiniasklaidos kanalų“, – sako ji.
Kadangi senų nuotraukų ar video aptinkama abiejų kariaujančių pusių informacijos šaltiniuose, faktų tikrintojai susiduria su dideliais iššūkiais ją teisingai interpretuoti, nes informacija tokiu būdu tampa ginklu, ja galima prisidengti, sakant, kad karo veiksmai yra netikri, sprogimai yra netikri, nes
kažkas panaudojo seną nuotrauką. „Kaip faktų tikrintojai privalome išlaikyti neutralią poziciją konflikto laikotarpiu, todėl perspėjame, kad pagražinti, emocingi vaizdai, kurie yra iškirpti iš ankstesnių metų konfliktų medžiagos lygiai taip pat neturėtų sklisti, kaip ir kitos pusės manipuliacijos, o pasidalinimai įrašais socialiniuose tinkluose šiomis dienomis privalo būti itin atsakingi ir apgalvoti“, – sako žurnalistė.
DIGIRES centro koordinatorės VDU profesorės dr. Auksės Balčytienės įsitikinimu, žmonėms šiomis dienomis labai svarbu yra nepersiimti emocijų, nepulti karštligiškai dalintis viskuo, kas kelia teigiamus ar neigiamus jausmus, nes nepatikrinta, emociškai „užkrauta“ informacija labai greitai gali būti
panaudota ir priešingiems tikslams. „Po Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro skėčiu telkiami
mokslininkai, tyrėjai, žurnalistai, medijų raštingumo specialistai aktyviai ieško būdų, kaip padėti visuomenei pačiai susigaudyti informacijos gausoje, kaip sustiprinti jos atsparumą netiesai, o kartu auginti jos informacinį raštingumą bei žurnalistų ir profesionalios žiniasklaidos autoritetą“, – sako prof. dr. A. Balčytienė.
Pasak mokslininkės, viena praktiškiausių ir lengviausiai įgyvendinamų rekomendacijų būtų susilaikyti nuo ypač greitų veiksmų socialiniuose tinkluose, nuo neapgalvoto dalinimosi įspūdžiais, naujienomis ir žinutėmis karo tematika, yapč jei tai kelia nors menkiausią įtarimą faktiškumo stoka.
DIGIRES yra bendra akademinės bendruomenės, žiniasklaidos organizacijų ir nepriklausomų žurnalistų iniciatyva, skirta aptikti, analizuoti ir užkardyti dezinformacijos veiklą Lietuvoje ir už jos ribų. DIGIRES yra iš dalies finansuojamas Europos Komisijos. Daugiau informacijos www.digires.lt
