Grįžti
Gruodžio 1 d. DIGIRES surengė seminarą – mokymus regionų žurnalistams „Mažų redakcijų idėjų fasilitatorius: žinios ir tvarumas“. Seminare kalbėta apie dirbtinio intelekto įtaką žurnalistikai, finansavimo modelius, pasitikėjimo žiniasklaida problemą, diskutuota kitais aktualiais klausimais, dalytasi patirtimis ir geraisiais pavyzdžiais.
Renginio metu pranešimus skaitė DIGIRES asociacijos vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto docentas, VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas Andrius Utka, naujienų portalo „Delfi“ vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė. Taip pat buvo kalbama apie mažoms Lietuvos redakcijoms kylančius iššūkius, vyko diskusija apie žurnalistinio turinio apmokesdinimo privalumus bei trūkumus.
Žurnalistika – svarbus įrankis visuomenės atsparumui ugdyti
Pasak prof. A. Balčytienės, žurnalistika yra vienas iš įrankių visuomenės atsparumui ugdyti. Tačiau tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso tiek žiniasklaidos, tiek visos visuomenės atsparumas.
„Žiniasklaidos atsparumą augina žurnalistai, auditorijos palaikymas ir pasitikėjimas, parama“, – sakė A. Balčytienė, pabrėždama, kad atsparumas – nuolatinis procesas ir ugdymasis, viso gyvenimo uždavinys.
„Vieni žurnalistai nepajėgia to padaryti. Nereikia įsivaizduoti, kad žmonės patys užauga su žurnalistika. Tikrai ne. Reikia apie tai kalbėti, mokyti. Taip pat labai svarbu skaityti, domėtis, kas yra gera žurnalistika“, – sakė A. Balčytienė.
Pranešėjos teigimu, gyvename transmedialumo komunikacijos aplinkoje, kuomet žinutės užsimezga ir cirkuliuoja visur. Turinį kuria taip vadinami „dėmesio magnetai“ – politikai, nuomonės formuotojai, populiariosios kultūros atstovai, į kuriuos dėmesį ypač kreipia jaunoji auditorija.
Pasak A. Balčytienės, „Digital News Report 2023“ duomenys rodo, kad esame priklausomi nuo socialinių medijų, naujienas sekame ne žiniasklaidos priemonėse, o socialiniuose tinkluose. Pastebima, kad auditorija pradeda vengti naujienų, dažnai dėmesį skiria teigiamai ar sprendimų žurnalistikai, jaučia „naujienų nuovargį“.
Pranešėja taip pat pristatė kartu su mokslininke J. Imbrasaite 2023 m. atlikto tyrimo rezultatus. Tyrimo metu buvo lyginami Lietuvos ir Suomijos atvejai tikėjimo sąmokslo teorijomis kontekste.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje konspiracijos teorijomis tiki 25 proc. visuomenės, tuo metu Suomijoje – 14 proc. Lietuvoje tai yra įvairaus amžiaus, žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunantys asmenys.
„Jie nepasitiki vienas kitu, politinėmis institucijomis ir žiniasklaida, labai daug laiko praleidžia internete, jų nuomonę labai sunku pakeisti, jiems nėra svarbu suprasti kitą“, – pasakojo A. Balčytienė.
Pasak jos, tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai nėra geri.
„Tokioje aplinkoje sukurti atsparumą labai svarbu. Tačiau neužtenka vien ugdyti medijų ir informacinio raštingumo kompetencijas, jei neturėsime atjautos“, – sakė A. Balčytienė.
Dirbtinis intelektas ir žiniasklaida
„Negalima tikėti ChatGPT 100 proc., tačiau jis gali būti naudingas kuriant antraštes, formuluojant idėjas, apibendrinant informaciją ar ieškant reikalingų duomenų“, – teigė pranešimą skaitęs mokslininkas A. Utka.
Pasak jo, dirbtinis intelektas yra ribotas, nes neturi aktualios informacijos, taip pat jam kyla problemų su faktais ir šaltiniais. Todėl, pasak mokslininko, labai svarbu tikrinti DI sistemos pateikiamą informaciją.
Skaitytojų pasitikėjimas žiniasklaida
Pasak naujienų portalo „Delfi“ vyr. redaktorės R. Lukaitytės-Vnarauskienės, DI yra puikus asistentas, tačiau nepakeis žurnalistų, nes DI kuriamas turinys nėra žurnalistika.
Apžvelgdama „Spinter Research“ duomenis, pranešėja pažymėjo, kad pagrindiniai naujienų šaltiniai Vakarų pasaulyje yra televizija, naujienų portalai ir socialiniai tinklai.
„Tai yra problema, nes socialiniai tinklai nekuria turinio, jie yra tik platforma, tai reiškia, kad algoritmas formuoja mūsų gaunamas naujienas“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pasitikėjimo krizę išgyvena visa Vakarų žiniasklaida, egzistuoja taip vadinama „naujienų atsisakymo dieta“, tačiau apie Lietuvą nėra duomenų, trūksta tyrimų.
Pasak pranešėjos, informacijos perdozavimas ir daug kitų faktorių lemia krentantį visuomenės pasitikėjimą visais klausimais.
„Lietuvoje stebima koreliacija tarp nepasitikėjimo valdžios institucijomis ir žiniasklaida. Tuo metu Skandinavijos šalyse stebimas didelis pasitikėjimas tiek valdžios institucijomis, tiek žiniasklaida“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Diskusija apie turinio apmokestinimą
Su mažų redakcijų žurnalistais taip pat diskutuota apie minios finansavimo modelį, prenumeruojamą ir mokamą turinį, dalytasi patirtimi, geraisiais pavyzdžiais. Apie tai savo pranešimuose kalbėjo žiniasklaidos platformos „Nara“ redaktorė ir žurnalistė Indrė Kiršaitė ir Vietos bendruomenių žurnalistų tinklo vadovė, tinklaraščio „Gyvenu Kaune“ redaktorė ir žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
„Iššūkiai, su kuriais šiomis dienomis susiduria viso pasaulio žiniasklaida ir žurnalistai, drauge yra ir didelė grėsmė bei pavojus visuomenės saugumui. Todėl džiaugiuosi, kad DIGIRES iniciatyvos dėka mums Lietuvoje pavyksta auginti naujus sumanymus bei drauge ieškoti metodų, kaip prisidėti prie žiniasklaidos, ypač regionuose, stiprinimo“, – sakė žurnalistė B. Sabaliauskaitė.
Renginį organizavo Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES drauge su asociacija Vietos bendruomenių žurnalistų tinklas (VBŽT). Renginį palaikė Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Teksto ir nuotraukų autorė – Kristina Berksun
