Grįžti
Asociacija DIGIRES balandžio 11 d. nuotoliu surengė daugiau nei 160-ies dalyvių susidomėjimo sulaukusį profesinio tobulėjimo seminarą mokytojams „Kaip atpažinti tiesą: faktų tikrintojo receptai“, kurio metu pasidalino žiniomis apie informacijos tikrinimo metodus bei pristatė asociacijos parengtą metodinę medžiagą, skirtą medijų raštingumo pamokoms.
Skaitmeninio atsparumo svarba
DIGIRES asociacijos vadovės ir vyriausiosios tyrėjos, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksės Balčytienės teigimu, skaitmeninėje erdvėje mus pasiekia daug melagingos informacijos, keliančios susipriešinimą ir griaunančios pasitikėjimą institucijomis.
„Medijų raštingumas – kritinio mąstymo pajėgumas, gebėjimas atpažinti tiesą nuo manipuliacijų ir melo – mūsų pagrindinis, bet neapčiuopiamas ginklas. Nors dirbtinio intelekto eroje nebežinome, kas mums teikia informaciją – intelektualai ar kenkėjai, manipuliacijų mėgėjai ir jų kūrėjai, tačiau turime ir kokybiškos, vertingos informacijos, kurią kuria žurnalistai, mokslininkai. Turime pamatinę teisę gauti teisingą, kokybišką informaciją, todėl visų įstaigų ir profesijų atstovų, dirbančių su duomenimis, užduotis – teikti kokybišką informaciją ir šviesti visuomenę“, – įsitikinusi prof. A. Balčytienė.
Kaip dirba žurnalistai
Žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė pristatė žurnalistų darbo principus, atkreipdama dėmesį į šios profesijos skirtumus nuo viešųjų ryšių specialistų ar turinio kūrėjų. Pasak lektorės, viešųjų ryšių specialisto darbas – atrasti geroves ir jas komunikuoti, o žurnalisto – ieškoti kritinių taškų, kelti problemas, pateikti įvairias nuomones.
„Žurnalistai išklauso visas puses ir teikia objektyvią, patikimą informaciją, vadovaudamiesi įstatymais. Jie yra pilnai atsakingi už transliuojamą turinį, o socialinių tinklų turinio kūrėjai turi mažą atsakomybę už skelbiamą turinį“, – teigė B. Sabaliauskaitė.
Pasak lektorės, žiniasklaidos srityje ji matanti ir daug negerovių. „Pateikiamos klaidinančios antraštės, paliekama daug kalbos klaidų, pasirenkamos skandalingos bulvarinės temos, manipuliuojama informacija. Tai yra neetiškas elgesys ir taip neturėtų būti. Vienai neseniai skambėjusiai akivaizdžiai „geltonosios spaudos“ lygmens temai skirtingose žiniasklaidos priemonėse skirta nuo 7 iki net 20 pranešimų per dieną! Tokiu būdu nukenčia kitų temų nušvietimas, todėl žmonės nusigręžia nuo žiniasklaidos. Pasidaro tarsi madinga nebesekti žinių, o tuo pasinaudoja propagandistai“, – teigė B. Sabaliauskaitė.
Patikima žiniasklaida
Naujienų portalo „Delfi“ Verslo plėtros vadovės Ievos Ivanauskaitės teigimu, technologijų plėtra daro įtaką tam, kaip ir kokį turinį vartojame. „Konkurencinė aplinka darosi labai įtempta, joje žiniasklaidai tampa sunku išlikti, uždirbti pinigų, kurie būtų skiriami profesionalių žurnalistų darbui apmokėti“, – sakė lektorė.
Pasak I. Ivanauskaitės, naujienų portalas „Delfi“ nuo 2019 m. priklauso Tarptautiniam faktų tikrinimo tinklui (IFCN), vienijančiam organizacijas visame pasaulyje. „Priklausymas šiam tinklui yra kokybės ženklas, rodantis, kad organizacija savo darbe vadovaujasi griežtai nustatytais kriterijais ir veiklos principais, o jos darbas yra pripažįstamas visame pasaulyje“, – teigė I. Ivanauskaitė.
Kas yra faktų tikrinimas?
Naujienų portalo „Delfi“ projekto „Melo detektorius“ redaktorė, žurnalistė ir faktų tikrintoja Aistė Meidutė pasakojo, kad pirmoji oficiali faktų patikros organizacija buvo įkurta 2003 m. Šiuo metu 105-iose šalyse 69-iomis kalbomis veikia 391 aktyvi faktų patikros organizacija. Lietuvoje veikia „Delfi“ „Melo detektorius“ (lietuvių ir rusų kalbomis), „Patikrinta 15min“ (lietuvių ir rusų kalbomis) – abu projektai priklauso Tarptautiniam faktų tikrinimo tinklui ir vadovaujasi tais pačiais darbo principais. Neseniai įsteigtas ir „LRT faktai“ (lietuvių kalba) patikros padalinys, kuris šiuo metu dar neturi tarptautinio tinklo narystės.
Lektorė klausytojams pristatė faktų tikrintojų duomenų bazes, supažindino su vaizdų ir atvaizdų patikros įrankiais, pademonstravo, kaip praktiškai jais naudotis.
„Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria faktų tikrintojai – naujiena publikuojama kitame kontekste, skelbiama išgalvota informacija, įvairiomis programomis (pvz. „Photoshop“) patobulinti atvaizdai, kuomet kažkas pridedama arba nuimama. Technologijų pagalba vis lengviau sukurti sintetinius atvaizdus. Tačiau dirbtinio intelekto sukurti atvaizdai plinta tik socialiniuose tinkluose, o žiniasklaidos priemonės tokiu turiniu nesidalina, nes tai yra tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, sertifikuoti faktų tikrintojai pripažįsta padarytas klaidas, jas ištaiso ir paaiškina, priešingai nei paprasti turinio kūrėjai“, – pasakojo A. Meidutė.
Metodinė medžiaga ir kaip ja naudotis
Programos „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė pristatė DIGIRES asociacijos sukurtą metodiką medijų raštingumo pamokoms bei pasidalino įžvalgomis, kaip ja naudotis.
„Mūsų metodika suformuota taip, kad visus dalyvius įtrauktų ir įgalintų mąstyti, abejoti viešojoje erdvėje pasirodančia informacija, o taip pat skatintų išeiti iš komforto zonos, nes būtent tuomet vyksta tikrasis mokymasis. Pabrėžiame ir refleksijos apie tai, ką dalyviai patyrė, svarbą – tik reflektuojantis žmogus gali priimti tinkamas išvadas“, – teigė N. Jurčiukonytė.
Mokymosi pažangos vertinimas
VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėjos profesorės Kristinos Juraitės teigimu, 2021 m. „Eurostat“ apklausos rezultatai parodė, kad tik 1 iš 10 respondentų tikrina pastebėtus įtartinus pranešimus. „Tai rodo, kad labai trūksta faktų patikros įgūdžių, ypač jaunimui, kuris labai daug laiko praleidžia socialinėse medijose“, – teigė mokslininkė.
K. Juraitė pristatė galimas taikyti vertinimo strategijas, teigdama, kad siekiant kryptingo pokyčio ir ilgalaikio poveikio, būtina matuoti ir tobulinti mokymo procesą, papildyti metodiką, įtraukiant bendradarbiavimą su kitais suinteresuotaisiais.
Dalyvių apklausos rezultatai
Mokymų pabaigoje „Menti“ platformoje surengta dalyvių apklausa, kurioje sudalyvavo 57 pedagogai. Atsakydami į klausimą apie, jų manymu, svarbiausius informacinės erdvės iššūkius, dalyviai įvardijo informacijos patikimumą, saugumą, melagienas ir dezinformaciją. Apklausa parodė, kad beveik pusė respondentų naujienų ieško socialiniuose tinkluose, tačiau didžioji dauguma vertina kokybišką žurnalistiką ir ja pasitiki, o dezinformaciją pripažįsta kaip aktualią problemą, keliančią grėsmę Lietuvai.
Tos pačios apklausos rezultatai parodė, kad didžiajai daliai respondentų seminaro turinys buvo naujas ir naudingas, įgytas žinias ketinama taikyti pamokose, norima sužinoti daugiau apie faktų tikrinimo ir medijų raštingumo metodus bei iš arčiau susipažinti su seminaro medžiaga ir parengta metodika.
Mokytojų atsiliepimai
Seminaro dalyvių kvietimų apsilankyti jų mokyklose sulaukusios lektorės A. Meidutės teigimu, mokytojai yra labai svarbūs žinių apytakos rato nariai – jie ne tik suteikia informacijos jaunajai kartai, moko mokyklinio ugdymo dalykų, bet ir lavina gyvenimiškus įgūdžius, vienas kurių – kaip nepasiklysti informacijos sraute, sąmoningai ją vartoti ir kritiškai vertinti internete randamą turinį.
„Mokymais siekėme perduoti reikiamus įgūdžius mokytojams, tikėdamiesi, kad šie žinias perduos mokiniams, o pastarieji jomis pasidalins su draugais ar tėvais, sukurdami žinių dalijimosi ratą“, – teigė A. Meidutė.
Jei turite papildomų klausimų arba norite pasikviesti DIGIRES asociacijos ekspertus į savo mokyklą ar nuotolinei paskaitai – rašykite el. paštu info@digires.lt
