Grįžti
Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES pristato medijų raštingumo ir žiniasklaidos ekspertų komandos sukurtą ir tarptautinio projekto BECID (Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centras) metu išplėtotą bei jau praktiškai patikrintą mokytojams skirtą novatorišką įtraukių praktinių pratimų vadovą „Kaip kūrybiškai integruoti medijų ir informacinio raštingumo pratimus pamokų metu?“. Juo siekiama suteikti mokytojams efektyvius metodus ir priemones, padėsiančius mokiniams geriau suprasti šiuolaikinį medijų pasaulį, atpažinti dezinformaciją ir ugdyti kritinį mąstymą.
„Mokytojas yra informacijos nešėjas ir žmogaus vaizduotės budintojas, sukaupęs gilią profesinę patirtį ir svarų dalykinių žinių bagažą. Tačiau jam neretai stinga įgūdžių, kaip tas žinias perteikti, žvelgiant iš medijų pasaulio perspektyvos. Pastebime, kad labai trūksta sistemingų pratimų, kurie pagelbėtų dirbant su moksleiviais ir kuriems nereikėtų itin gilaus išankstinio pasirengimo. Todėl DIGIRES pratimai suformuoti taip, kad priartintų medijų raštingumo ugdymąsi prie gyvenimo patirčių, įtrauktų ir įgalintų mąstyti, abejoti viešojoje erdvėje pasirodančia informacija. Metodai pateikiami su pavyzdžiais ir detaliais scenarijais, kuriuos galima lengvai pritaikyti įvairių dalykų pamokų metu“, – teigia DIGIRES vadovė, viena iš metodų rinkinio mokytojams sudarytojų prof. Auksė Balčytienė.
Praktinius metodus sudaro išsamus „žingsnis po žingsnio“ planas, patarimai ir rekomendacijos, diskusijai skirti klausimai, visapusiškai padėsiantys mokytojui operatyviai ir kokybiškai pasiruošti medijų raštingumo pamokoms. Kiekvieną metodą papildo skaidrės, naudingos nuorodos ir šaltiniai lietuvių bei anglų kalbomis.
Interaktyvus užsiėmimas „Vaikščiotuvės“ skatina pastebėti ir atpažinti supančių medijų pasaulį, suprasti informacinių ir medijų objektų reikšmę kasdieninėje aplinkoje. Metodas „Šoninis skaitymas“ moko atpažinti patikimo šaltinio dėmenis, vertinti tekstinę ir vaizdinę informaciją patikimumo aspektu. Interaktyvus užsiėmimas „Kategorizuojančios nuomonės“ padeda suprasti, kaip dichotominis mąstymas ir dalykų kategorizavimas į „juoda“ arba „balta“ skaldo visuomenę ir stumia ją konfrontacijos, poliarizacijos bei neapykantos kalbos link. Metodas „Neapibrėžtumo suvokimas“ leidžia pažinti savo emocijas, elgesį ir informacijos paieškos būdus neapibrėžtumo sąlygomis, ugdo atsparumą manipuliacijoms ir informacijos sutrikimams.
Vadovą mokytojams parengė: DIGIRES asociacijos vadovė ir vyriausioji tyrėja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, VDU UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros vadovė Auksė Balčytienė; žurnalistė, faktų tikrintoja, naujienų portalo DELFI projekto „Melo detektorius“ redaktorė Aistė Meidutė; Vytauto Didžiojo universiteto jaunesnysis mokslo tyrėjas, informacinių ir psichologinių operacijų bei dezinformacijos ekspertas Darius Remeika; Vytauto Didžiojo universiteto jaunesnioji mokslo tyrėja, VDU komunikacijos ir informacijos doktorantė Rimgailė Kasparaitė; Vytauto Didžiojo universiteto jaunesnioji mokslo tyrėja, komunikacijos specialistė Kristina Berksun. Vadovo mokytojams dizainerė ir maketuotoja – Austėja Vaičiulevičiūtė.
Vadovą mokytojams rasite čia.
Vadovą papildančias skaidres ir kitą naudingą DIGIRES sukurtą medžiagą rasite čia.
Tekstą parengė Austėja Vaičiulevičiūtė
