Grįžti
Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES pristato pirmąją išsamią aktualių problemų, metodologijų ir antidezinformacinių veiksmų poreikio mažoje valstybėje ataskaitą. Joje pateikiama naujausia kovos su dezinformacija veiksmų, kuriais siekiama skatinti skaitmeninį Lietuvos visuomenės atsparumą analizė bei keliama daugiasektorinė integracijos ir daugiašalės suinteresuotųjų partnerystės idėja.
Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES mokslininkai sausio mėnesį paskelbė ekspertinėmis žiniomis bei moksliniais įrodymais pagrįstomis įžvalgomis apie dezinformacijos paplitimo ir poveikio padėtį Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse per mažos valstybės aspektą parengtą 2022 metų situacijos apžvalgą.
Ataskaitoje ne tik apibendrinamos apie dezinformaciją Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukauptos žinios, tyrimų bei apklausų rezultatai, bet ir aptariami valstybės politikos žingsniai ir veiksmai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, kas ir kaip turi būti padaryta, numatomos tolimesnių tyrimų gairės.
„Nors pastaraisiais metais ypatingai daug kalbame apie būtinybę didinti visuomenės atsparumą įvairioms grėsmėms, tiek psichologinėms, tiek informacinėms, visgi pasigendame aiškios politinės krypties, kas gi iš tiesų numatoma daryti, kad visuomenė įgytų geresnį įmunitetą tokiems reiškiniams, kaip dezinformacija ir informacinės manipuliacijos“, – pabrėžia DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, viena iš pagrindinių apžvalgos autorių VDU profesorė Auksė Balčytienė.
Mosklininkės teigimu, DIGIRES iniciatyva siekia parodyti būdus, kaip plėtoti visuomenės atsparumą nuosekliai ir kryptingai, ieškant naujų formų, per susitarimus ir bendradarbiavimą tarp skirtingus sektorius atstovaujančių šalies organizacijų, įstaigų, valstybės institucijų. Ataskaitoje visuomenės atsparumą siūloma nagrinėti kaip naujomis bendradarbiavimo formomis pasižymintį bendrakūros (angl. k. collaborative governance) procesą tarp suinteresuotųjų šalių: valdžios institucijų (makro lygiu), žiniasklaidos, kultūros organizacijų (mezzo lygiu) bei piliečių (mikro lygiu).
„DIGIRES asociacija veikia vos vienerius metus, tačiau šio laiko pakako pamatyti, kad tik bendradarbiaujant ir dalijantis ekspertinėmis žiniomis galima pasiekti svarbių tikslų: idėjų sklaidos, žinomumo, visuomenės įsitraukimo. Bendrakūra sukuria sistemą, leidžiančią visiems veikti drauge, dalintis patirtimis, išgryninti problemos sprendimo būdus bei veikti kryptingai“, – sako VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė A. Balčytienė.
Tarp DIGIRES siūlymų skaitmeninio atsparumo ir pilietiškumo plėtotei – profesionalios žiniasklaidos, žurnalistų ir faktų tikrintojų bendruomenės stiprinimas bei piliečių medijų raštingumo didinimas. Ne mažiau svarbi akademinės bendruomenės įtrauktis, šios srities mokslinių tyrimų bei technologijų inovacijų skatinimas, raginama į šias veiklas kuo plačiau įtraukti šalies universitetų, mokslinių tyrimų institutų, augančių industrijų mokslininkus ir mokslinius bendradarbius. Taip pat siūloma bendrakūros veiklai skatinti kultūros institucijų, tokių kaip bibliotekos, mokyklos ir muziejai, institucinį ir asmeninį darbuotojų interesą, šalia jų kuo plačiau įjungti jaunimo darbuotojus ir nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias skaitmeninių medijų raštingumo ir atsparumo propagavimo tinklus, per juos bendrai pasiekiant atokiausius Lietuvos regionus ir žmonių grupes.
DIGIRES mokslininkų teigimu, šiuo metu pasigendama strateginių nacionalinės politikos gairių, kurios apibrėžtų, kaip stiprinti ir palaikyti profesionalią žiniasklaidą ir žurnalistiką, kaip tobulinti medijų ugdymo programas mokyklose bei kaip tvariai panaudoti, pavyzdžiui, bibliotekų tinklus, siekiant užtikrinti, kad kokybiškas turinys pasiektų skirtingas žmonių grupes.
Pasak ekspertų, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų kompetentingi ir pasirengę susidoroti su skaitmeniniais susidūrimais, reikalingas visapusiškas politinis požiūris, kuriame pagrindinis dėmesys būtų skiriamas informuotam ir išsilavinusiam pilietiškumui. „Turime suprasti, kad atsparumas nėra pasiekiamas paprastai ir greitai – jam reikia įvairių dalykinių ugdymo, komunikacijos, valdymo žinių. Turi atsirasti planavimo strategija, kuri vestų į stiprią vertybiškai orientuotą demokratinę kultūrą“, – įsitikinusi A. Balčytienė.
DIGIRES situacijos apžvalga parengta lietuvių ir anglų kalbomis, ją sudaro 9 dalys, kuriose aptariami skaitmeninio pilietiškumo principai, skaitmenizacijos ir atsparumo svarba, Baltijos šalių žiniasklaidos situacija bei dezinformacijos paplitimo specifika. Praktinių priemonių ir siūlymų dalyje skaitmeninis atsparumas aptariamas per bendrakūros idėją: siūlomos politikos ir taktikos antidezinformacijos veiklose, numatomos reikalingų mokslinių tyrimų kryptys, kaip sprendimas aptariama daugiasektorinės integracijos ir daugiašalės suinteresuotųjų partnerystės idėja.
DIGIRES: daugiasektorinės ir daugiašalės perspektyvos siekiant atsparaus skaitmeninio visuomenės pilietiškumo Lietuvoje (situacijos apžvalga)
Jei domina gauti daugiau informacijos rašykite el. p.: aukse.balcytiene@vdu.lt
