Grįžti
Birželio 7–9 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyko Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuoto Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumas „Bibliotekos vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“. Birželio 8 d. Kaune DIGIRES mokslininkai – VDU prof. Auksė Balčytienė ir VDU doktorantas Darius Remeika – skaitė pranešimus bei dalyvavo diskusijoje apie bibliotekų ir akademinės bendruomenės vaidmenį ugdant visuomenės sąmoningumą bei kritinį mąstymą.
Be karo, šiomis dienomis itin aktuali yra ir medijų bei informacinio raštingumo tema. Pasak forume dalyvavusio ir pranešimą skaičiusio Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresniojo metodininko Luko Volskio, MIR yra svarbus, nes skatina pilietiškumą, stiprina nacionalinį saugumą, gerina socialinį gyvenimą, skatina profesionalią žurnalistiką, be to, yra reikalingas sveikai demokratijai bei kasdieniam darbui.
„Remiantis 2022 m. tyrimo „Medijų ir informacinis raštingumas Kauno regiono bibliotekose“ duomenimis, daugiau nei trečdalis apklaustųjų patiki netikromis naujienomis, 46 % tiki, kad 5G ryšio bangos kenkia sveikatai, tačiau respondentai noriai dalyvautų MIR veiklose“, – vykdytos apklausos rezultatus komentavo L. Volskis.
VDU doktoranto D. Remeikos teigimu, žmonės, gyvenantys kaimuose ar rajonuose žino, kas yra dezinformacija bei tai, kad reikia tikrinti šaltinius, tačiau nežino, kaip tai padaryti.
„Karo kontekste, neapibrėžtumo sąlygomis, tampame itin imlūs informacijai, kuri pateikia greitą ir aiškų atsakymą, todėl tuo pasinaudoja dezinformacijos skleidėjai. Be to, pirmiausia reaguojame emocijomis. Kaip tai įveikti? Reikia užduoti sau klausimus: 1) kodėl ši informacija man turėtų būti svarbi; 2) kokią emociją ji man sukelia; 3) kodėl aš taip reaguoju; 4) kas yra žinutės autorius; 5) ar žinutėje pateikiami argumentai, ar tai tik nuomonė; ir galiausiai, tikrinti šaltinius“, – pasakojo mokslininkas D. Remeika, pabrėžęs, kad biblioteka yra erdvė, kurioje prasideda kritinio mąstymo ugdymas.
Jam antrino prof. Auksė Balčytienė, teigdama, kad bibliotekos mezga ilgalaikius ryšius su gyventojais, žmonėms būtinas kritinis mąstymas, o gebėjimas atpažinti savo emocijas – jau yra stiprybė. „Dezinformaciją ir neapykantos kalbą skleidžia ne žmonės, o mašinos, be to, dezinformacijos yra daugiau nei tiesos. Žinome, kad reikia tikrinti šaltinius, bet kaip tai padaryti? Akademikai siūlo „šoninio skaitymo“ metodą – t. y. neskaityti žinutės vienu ypu, o žvelgiant giliau ir tikrinant po vieną sakinį, atsidarant vis naujus naršyklės langus. Taip pat mokyklose turi būti mokoma ne tik MIR, bet ir žurnalistikos, naujienų raštingumo“, – išeitis siūlė mokslininkė.
Diskusijos metu šią mintį palaikė ir D. Remeika, teigęs, kad dabar žmonėms metas duoti įrankius, kuriais jie galėtų tikrinti faktus. Jam antrino Kauno apskrities viešosios bibliotekos bibliografė Nelė Kofyrinienė, pasak kurios, susidomėjimas MIR tarp bibliotekos lankytojų yra išties didelis.
Tuo metu A. Balčytienė pabrėžė bendradarbiavimo svarbą. „DIGIRES siekia ugdyti, lavinti ir puoselėti skaitmeninį atsparumą. Ugdyti skaitmeninį atsparumą – ilgas procesas, bet mes investuojame savo laiką, žinias ir plečiame savo ratą. Bibliotekos veda to ilgalaikio rezultato link“, – teigė profesorė.
Savo įgyvendinamus projektus ir patirtis bibliotekų veikloje pristatė ir bibliotekininkai iš Ukrainos. Jie taip pat aktyviai įsitraukė į diskusiją, kurioje dalinosi patirtimi apie tai, kaip karo metu Ukrainos bibliotekininkai sugebėjo telkti bendruomenę net ekstremaliomis sąlygomis. „Biblioteka – tai ne pastatas, tai – žmonės“, – ši mintis ne kartą skambėjo bibliotekininkų iš Ukrainos lūpose. Dėl karo baisumų, sugriautų bibliotekų pastatų iš Ukrainos atvykę bibliotekininkai dalinosi skaudžiomis ir įkvepiančiomis patirtimis, kaip net karo sąlygomis galima tęsti visuomenės edukaciją ir pilietinės dvasios palaikymą.
Birželio 8 d. renginio įrašas –
