Grįžti
Vienas svarbesnių DIGIRES tikslų – atvirai komunikuoti apie skaitmeninio atsparumo didinimo svarbą visuomenės ir valstybės saugumui, todėl centro bendradarbiai nuolat dalyvauja įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje organizuojamuose medijų raštingumui skirtuose renginiuose.
Praeitais metais Lietuvoje vyko nemažai renginių, kuriuose DIGIRES komandos nariai, siekdami plačiai paskleisti žinią apie jau atliktus tyrimų rezultatus, esamą situaciją bei ateities grėsmes ir jos sprendimo būdus, aktyviai dalyvavo, diskutavo ir dalinosi žinojimu su skirtingų auditorijų klausytojais. Tokią veiklą ketinama tęsti ir ateityje. Renginių organizatoriai, norintys pasikviesti DIGIRES ekspertus į renginius, kviečiami rašyti užklausą el. paštu info@digires.lt
Pilotinis mokymų variantas
Rugsėjį ir spalį VDU Viešosios komunikacijos trečiakursiams DIGIRES komanda organizavo specializuotus mokymus „Kaip atpažinti tiesą ir išmokti atsispirti dezinformacijai: faktų tikrintojo receptai“.
DIGIRES tyrėjų ir praktikų komandoje dirbo VDU dėstytojos medijų ugdytojos prof. Auksė Balčytienė ir Rūta Vainauskaitė, VDU doktorantas, psichologinių ir informacinių operacijų karininkas Darius Remeika, naujienų portalo DELFI.lt skilties „Melo detektorius“ vyr. redaktorė, faktų tikrintoja Aistė Meidutė, DELFI.lt verslo vystymo vadovė Ieva Ivanauskaitė, medijų edukatorė, organizaicjos „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė, žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė, jaunosios tyrėjos – VDU žurnalistikos magistrantė Rimgailė Kasparaitė ir VDU doktorantė, jaunimo skaitmeninio raštingumo tyrėja Patricija Naujanytė.
Mokymuose iš viso dalyvavo 89 studentai, kurie vėliau mokymų metu sukauptą patirtį realizavo į praktines veiklas mokyklose – drauge su moksleiviais aiškinosi dezinformacijos ir propagandos sąvokas, praktiškai tyrė dezinformacijos atvejus ir tikrino informacijos šaltinius pasitelkiant OSINT (open source intelligence) sistemas, o taip pat teoriškai ir praktiškai gilinosi į medijų raštingumo aspektus.
Susigrupavę į 23 grupes po 4-5 studentus jie lapkričio mėnesį vedė dvi medijų edukacijos pamokas dviejų Kauno mokyklų – Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijų – devintų-dešimtų klasių moksleiviams, kurių metu jiems pristatė bei kartu išbandė „šoninio skaitymo“ ir kitus aktyvaus faktų tikrinimo metodus.
Iš viso šiose pamokose sudalyvavo daugiau nei 550 Kauno miesto moksleivių, o mokymuose įgyta patirtis, patyriminio mokymosi atradimai, įžvalgos ir refleksijos bus pateikti specialiai sukurtoje mokymų medžiagoje, kurią papildys studentų paruošti skaidrių rinkiniai ir sukurti edukaciniai medijų produktai.
Atviros diskusijos su auditorijomis
Rugsėjį Birštone vykusiame didžiausiame Lietuvoje diskusijų festivalyje „Būtent!“ DIGIRES organizavo asociacijos veikloms ir skaitmeninio atsparumo idėjai populiarinti skirtą panelį „Kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą“ ir pasidalino mintimis apie medijų raštingumą, faktų tikrinimą, dirbtinio intelekto galimybes atskleisti dezinformaciją bei drauge bandė atsakyti į klausimą, kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą?
Visą diskusiją galite išgirsti čia
Spalį UNESCO inicijuotos „Medijų ir informacinio raštingumo (MIR) savaitės“ renginiuose DIGIRES ekspertus kalbino Lietuvos žurnalistai. Daugumo interviu buvo reaguojama į augantį kokybiškos informacijos ir medijų raštingumą advokataujančio vaidmens susivokimo poreikį šalies bibliotekose, kuris yra labai svarbus DIGIRES projektui, siekiančiam ieškoti ir ugdyti atsparumo idėją palaikančių ir realiai plėtojančių partnerių tinklą. Lietuvoje bibliotekų tinklas labai tankus, bibliotekų erdvės yra atviros visoms amžiaus ir socialinio statuso grupėms, čia informacijos mainai yra gerai veikiantys, be to, žmonės pasitiki bibliotekomis. Todėl šios institucijos yra pajėgios aktyviai veikti bendradarbiaujant ir kuriant labiau dezinformacijai atsparią visuomenę.
Profesorė Auksė Balčytienė plenariniame pranešime siekė parodyti, kad negalima sustoti ugdytis medijų raštingumo. Mokslininkės teigimu, DIGIRES ir kituose tyrimuose Lietuvoje įžvelgiamas demokratinio ir pilietinio atsparumo stygius. Dar daugiau – į medijų raštingumą, pasak Auksės Balčytienės, nepakanka žiūrėti tik kaip į „minkštosios galios“ veiklą, skirtą pažinčiai su medijomis ugdytis – medijų raštingumas turi tapti strateginiu siekiniu kryptingai vedančiu atsparesnės visuomenės link. Pranešimo nuoroda
DIGIRES komandos narys, psichologinių ir informacinių operacijų karininkas Darius Remeika interviu metu akcentavo kritinio ir psichologinio pasirengimo būtinybę siekiant giliau leistis į informacinius patyrimus. Visas pokalbis čia .
Docentas Ignas Kalpokas ir VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Kristina Juraitė dialogiškai diskutavo apie šiuolaikines informacines manipuliacijas. Pranešimo nuoroda
Naujienų portalo DELFI.lt skilties „Melo detektorius“ vyr. redaktorė, faktų tikrintoja Aistė Meidutė pasakojo apie faktų tikrintojo kasdienybę: ne tik kantrybės ir kruopštumo reikalaujančias veiklas, bet ir labai gilaus profesinio žurnalistinio žvilgsnio būtinybę ir susivokimą, kad ir nedideli žingsniai demaskuojant kenkėjišką veiklą yra svarūs perspėjant skaitytojus apie informacinio pasaulio grėsmes. Pranešimo nuoroda
Viešosios paskaitos klausytojams
Rugsėjį Romo Sakadolskio Žurnalistikos forume projekto vadovė prof. A. Balčytienė skaitė pranešimą apie atsparumo dezinformacijai plėtotę ir akcentavo akademinės aplinkos sąlyginį pasyvumą. Pasak mokslininkės, ligšioliniuose šios tematikos darbuose dažni politikos mokslų srities ir informacinio karo specialistų pasisakymai, o kitų disciplinų atstovų nuomonės ir ekspertinės įžvalgos girdimos kur kas rečiau. Auksė Balčytienė pabrėžė, kad ypatingai didelė spraga spartesnei ir strategiškai fokusuotesnei medijų raštingumo raidai Lietuvoje yra pernelyg atsargus švietimo tyrėjų vaidmuo. Visą profesorės pranešimą galite išklausyti čia
Forumo metu VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, UNESCO-UNITWIN Medijų raštingumo tyrimų centro mokslininkė Kristina Juraitė vedė panelinę diskusiją aktualiomis medijų raštingumo ir pilietinio atsparumo temomis.
Lapkritį VDU vykusioje tarpdalykinėje jaunimo tyrėjų konferencijoje „Matomas nematomas jaunimas“ pranešimą skaičiusios A. Balčytienė ir K. Juraitė kalbėjo apie suproblemintas ir išdiskutuotas „pasyvaus“ ir „aktyvaus“ atsparumo sąvokas, kuomet pirmoji jų atliepia nuostatoms, žinojimui, kad toks reiškinys kaip dezinformacija egzistuoja bei yra išsiugdomas su žiniasklaidos ir kitų mokymo patirčių pagalba. Tuo metu, pasak mokslininkių, „aktyvaus“ atsparumo samprata siekiama nepalyginamai daugiau – čia svarbi vidinė motyvacija keisti įprastas praktikas ir siekti susivokti kintančioje aplinkoje.
Lapkritį VU organizuotame simpoziume „Audiovizualinės medijos Lietuvoje: Tyrimai, švietimas, etika“, skirtame Lietuvos audiovizualinių medijų tyrėjui prof. Žygintui Pečiuliui atminti, A. Balčytienė skaitė plenarinį pranešimą.
Pasak mokslininkės, nors dezinformacija nėra technologinis reiškinys, tačiau veiksmingam dezinformacijos užkardymui pasiekti reikia nepalyginamai giliau įvertinti skaitmeninę sklaidą palaikančias technines ypatybes. „Visuminė informacijos ir medijų galia (tiek įgalinanti veikti vardan gėrio, tiek ir turinti grėsmingų pasekmių) slypi ne tik žinutėje, bet ir medijos, kurioje pranešimas gimsta, tarpsta ir toliau cirkuliuoja, logikoje. Gebėjimas pasirinkti matymą, kaip kalbėti apie tokio naujo medijuotos ir mediatizuotos komunikacijos poveikį, yra vienas sėkmingo informacinių sutrikimų problemoms priskiriamų klausimų sprendimo garantų. Šios įžvalgos leidžia konceptualiai pagrįsti specialiai konstruojamo praktinio medijų raštingumo mokymosi idėjas: čia pristatomas „šoninio skaitymo“ būdas atveria naujų galimybių revizuoti įprastą skaitymo įgūdį, patirti sąmoningo mokymosi jausmą ir, galiausiai, ugdytis kritiškumą skaitmeninei aplinkai“, – įsitikinusi DIGIRES vadovė.
Gruodį Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojamojo „Biržiškos skaitymų 2022“ konferencijoje tema „Žinoti yra laisvė“, skirtoje kalbėtis apie medijų raštingumą, propagandą ir bibliotekų, bibliotekininkų vaidmenį stiprinant žmonių kritinį mąstymą bei informacinį raštingumą, A. Balčytienė dar kartą atkreipė dėmesį į dezinformacijos problematiką ir sprendimo būdus, skaitydama pranešimą „Ar visos žinios yra bendrasis gėris? Atsparumo dezinformacijai plėtotė per bendrakūrą“.
Susitikimai su kolegomis iš užsienio
Rugpjūtį projekto DIGIRES vadovė A. Balčytienė kartu su naujienų portalo DELFI.lt verslo plėtros vadove Ieva Ivanauskaite bei portalo skilties „Melo detektorius“ vyr. redaktore, faktų tikrintoja Aiste Meidute dalyvavo „Aktyvaus jaunimo“ organizacijos surengtuose mokymuose Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų atstovų delegacijai, kurių metu pristatė Lietuvoje vykdomas partnerysčių iniciatyvas demokratinio tvarumo idėjai aktyviai kurti ir palaikyti.
Nors Lietuvos ir Sakartvelo politinės ir ekonominės aplinkybės stipriai skiriasi, susitikimo metu paaiškėjo, kad iššūkiai, kuriuos iššaukia manipuliatyvi informacija yra labai panašūs. Manipuliacijos daro įtaką žmonių sprendimams, o atviro, skaidraus ir demokratinio gyvenimo siekiuose, kurie yra Sakartvelo politinėje darbotvarkėje, manipuliacijos veikia ypač kenkėjiškai. Kadangi DIGIRES turi patirties derinant skirtingų ekspertų žinojimą ir siekiant ugdyti visuomenės skaitmeninį atsparumą koprodukcijos būdu, t.y. atpažįstant visuomenės poreikį kokybiškai informacijai, dalinantis žiniomis, organizuojant mokymus, toks patirčių pasidalinimas buvo itin reikšmingas.
Darbas su tikslinėmis auditorijomis
Lapkritį DIGIRES komanda lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikoje, kur susitiko su medicinos darbuotojais aptarti pandemijos metu išmoktų sveikatos komunikacijos pamokų. „Nūdienos gyvenimas „tirštas“ grėsmių ir sukrėtimų – tarp tokių yra ir užsitęsusios klimato krizė ir aplinkosaugos problemos, tarptautinė migracija, emociškai alinantis Rusijos karas Ukrainoje ir geopolitikos problemos, energetikos krizė, sveikatos klausimai. Visi šie klausimai sąveikauja su kiekvieno žmogaus poreikiais, ilgainiui neatliepti nugula žmogaus pasąmonės kloduose, bet aktyviai veikia ir sąmoningai į tai nesigilinant. Kalbėtis su medicinos darbuotojais buvo svarbu dar ir todėl, kad sveikatos specialistai pandemijos iššūkių fone turėjo priimti ne tik medicinos srities sprendimus, bet aktyviai reaguoti ir į įvairialypę informaciją“, – teigia projekto DIGIRES vadovė prof. A. Balčytienė.
