DIGIRES žvalgomosios apklausos rezultatai
Kristina Juraitė, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė
Vienas iš pagridinių DIGIRES projekto tikslų buvo visuomenės skaitmeninio pilietiškumo, t.y. demokratinio įsitraukimo, medijų raštingumo ir informacinio sąmoningumo nuostatų vertinimas. 2022 m. pavasarį DIGIRES projekto mokslininkų komanda parengė tokio tyrimo metodiką ir įgyvendino medijų vartotojų apklausą.
Šia žvalgomąja apklausa buvo siekiama išsiaiškinti eilinio Lietuvos piliečio (informacijos vartotojo) santykį su šiuolaikiniais informacijos šaltiniais – (a) ką (kokius šaltinius) ir kaip/kodėl naudoja ir kokiems tikslams, (b) kaip šiuos šaltinius vertina, pasitiki, ir (c) kaip tai, ką naudoja veikia, t.y. kreipia savo elgesį jų atžvilgiu (apmąsto ir suvokia rizikas, diskutuoja/aiškinasi, dalyvauja viešame gyvenime/politikos procesuose).
DIGIRES apklausa atlikta 2022 m. balandžio-gegužės mėn. Taikant kvotinę imtį, apklausoje dalyvavo 339 respondentai, iš jų 55% moterų ir 45% vyrų. Dauguma apklausos dalyvių buvo dirbantys didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 69% ir 66%).
Nors žvalgomoji apklausa nepretenduoja į reprezentatyvų tyrimą, joje išryškėję informacinės elgsenos ypatumai, pasitikėjimo informacijos šaltiniais nuostatos, žurnalistikos vaidmens ir dezinformacijos grėsmių vertinimai bei įvardinti prevencijos būdai yra artimi kitų reprezentatyvių tyrimų rezultatams, todėl leidžia daryti tam tikras prielaidas bei įžvalgas, susijusias su medijų raštingumo ir atsparumo dezinformacijai tendencijomis.
Šioje apžvalgoje pateikiami svarbiausi DIGIRES tyrimo rezultatai.
Informacijos šaltinių naudojimas ir vertinimas
Ieškodami informacijos apie nūdienos aktualijas (Rusijos karą Ukrainoje arba koronaviruso pandemiją), respondentai dažniausiai nurodė tokius informacijos šaltinius, kaip televiziją, socialinius tinklus, naujienų portalus. Aukštesnio išsilavinimo ir jaunesnio amžiaus respondentai dažniau naudojosi socialiniais tinklais, naujienų portalais, audiovizualinėmis medijų platformomis bei užsienio žiniasklaidos priemonėmis.
Nepaisant socialinių tinklų populiarumo pasitikėjimas jais yra mažiausias lyginant su kitais informacijos šaltiniais. Aukštu pasitikėjimu visuomenėje labiausiai pasižymi oficialūs informacijos šaltiniai (pvz., valdžios institucijų svetainės), užsienio žiniasklaidos priemonės, naujienų agentūros, radijas, televizija.
Profesionalios žurnalistikos vertinimai
Akivaizdu, kad informacijos šaltinių pasirinkimą apsprendžia tam tikros žmonių nuostatos, vertinimai bei turimi įpročiai. Šiame tyrime norėjome sužinoti, koks vaidmuo ir vieta tenka profesionaliai žurnalistikai šiuolaikinio piliečio medijų repertuare.
DIGIRES apklausos respondentai vieningai pritarė, kad žurnalistika yra reikšminga institucija, padedanti užtikrinti demokaratiją, o krizių ir svarbių įvykių metu jos vaidmuo tampa dar svaresnis. Ypač vertinama ir pasitikima kokybiška žurnalistika, kuri iškelia aktualias visuomenei problemas. Tačiau pastebima, kad pasitikėjimą žurnalistika neigiamai paveikė skaitmeninės medijos ir internetas. Vos kas trečias respondentas pritarė, jog žurnalistai dažniausiai teisingai ir objektyviai nušviečia aktualius įvykius.
Informacinės grėsmės socialinių tinklų platformose
Šiandien niekino nebestebina faktas, kad socialiniai tinklai yra populiariausia medija tarp 18-29 m. jaunimo. Mūsų apklausos respondentų dauguma taip pat pripažino, kad svarbiausios naujienos juos pasiekia per socialinių tinklų platformas, kuriose daugėja propagandos, dezinformacijos ir manipuliacijų. Tokia situacija atitinkamai keičia žmonių santykį su kitomis medijomis (pvz. tradicine žiniasklaida ir žurnalistika) ir reikalauja specifinių žinių, kritinio mąstymo bei įgūdžių saugiai naršant interneto erdvėje.
Apklausos rezultatai rodo, jog dezinformacija yra laikoma aktualia problema, kuri kelia grėsmę demokratijai ir šalies saugumui. Svarbiausiais dezinformacijos sklaidos kanalais yra laikomi socialiniai tinklai, audiovizualinių medijų platformos ir naujienų portalai.
Nepaisant akivaizdžių rizikų, kylančių skaitmeninėje erdvėje, matome demonstruojamą aukštą pasitikėjimą savo jėgomis ir respondentų įsitikinimą, kad jie turi pakankamai žinių ir geba atpažinti dezinformaciją, pasirinkti patikimus informacijos šaltinius, palyginti informacijos šaltinius ir pan.
Vis dėlto apklausa parodė, kad informacijos patikros būdais, pavyzdžiui faktų tikrinimo programomis, naudojasi vos vienas iš keturių apklausos dalyvių ir trečdalis 18-29 m. jaunimo. Dar mažesnė dalis respondentų (7%) galėjo nurodyti konkrečius faktų tikrinimo sistemų, programų, naujienų redakcijų vykdomos informacijos patikros pavyzdžių.
Dezinformacijos intensyvumas išties kelia susirūpinimą. Kaip rodo DIGIRES apklausos rezultatai, kas šeštas respondentas susiduria su šiomis grėsmėmis kiekvieną dieną, kas ketvirtas – mažiausiai kartą per savaitę. Net 40% respondentų pripažino, kad jiems yra tekę pasidalinti dezinformacija dėl tam tikrų priežasčių – per klaidą, nes tai atrodė tiesa, nes šokiravo antraštė ir t.t.
Reflektuodami apie dezinformacijos prevencijos priemones, respondentai dažniausiai paminėjo valdžios institucijas (Lietuvos ir ES), žiniasklaidos reguliavimo priemones, žurnalistus ir faktų tikrintojus. Vos kas ketvirtas mano, jog lygiai taip pat už kovą su dezinformacija atsakingi ir patys piliečiai.
Akivaizdu, kad besikeičianti skaitmeninė erdvė daugeliui atveria naujas galimybes dar aktyviau įsitraukti į informacijos ir medijų vartojimą. Kita vertus, socialiniai tinklai ir juose plintanti dezinformacija klaidina medijų vartotojus, augina jų nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Būtent todėl labai svarbu ugdyti visuomenės sąmoningumą ir atsparumą dezinformacijai, t.y. įgalinti piliečius atpažinti melagienas, skiepyti jų kritinį mąstymą ir atsakingą santykį su medijomis, plėtoti skaitmeninio pilietiškumo įgūdžius.
Šioje apžvalgoje pateikti svarbiausi tyrimo rezultatai. Išsamesnė DIGIRES žvalgomosios apklausos rezultatų analizė bus paskelbta artimiausiu metu projekto narių mokslinėse publikacijose.
