Grįžti
Nors Lietuvos gyventojai Europos Sąjungos kontekste dar prieš porą metų buvo vertinami, kaip gebantys atskirti tikras naujienas nuo dezinformacijos, ypač sklindančios iš Rusijos, tačiau galima drąsiai sakyti, kad COVID-19 pandemija ir vykstanti infodemija negailestingai paveikė ir mūsų šalies visuomenę visuomenę, kuri, kaip deja paaiškėjo, nėra jau tokia atspari melui ir vykstančiam informaciniam karui. Į klausimą, ko mums trūksta, kad galėtume efektyviau kovoti su dezinformacija, bandė atsakyti ir DIGIRES pristatymo renginio diskusijoje dalyvavę ekspertai.
Pasitelks dirbtinį intelektą
Pirmojo viešo virtualaus DIGIRES renginio metu savo įžvalgomis su plačiais visuomenės sluoksniais dalinosi įvairių sričių atstovai – akademikai, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, regioniniuose ir nacionaliniuose žiniasklaidos kanaluose dirbantys žurnalistai. Kiekvieno iš jų išsakytos mintys ir pasiūlymai atspindėjo skirtingą sąlytį su dezinformacijos fenomenu ir skirtingas perspektyvas formuojant skaitmeninį visuomenės atsparumą. Šioje publikacijoje apibendrintai pateikiame renginio dalyvių išsakytas mintis, kurios padeda DIGIRES iniciatyvai geriau suprasti infoamcinėje Lietuvos erdvėje vykstančias dinamiškas tendencijas, kurioms įtakoti reikalingi greiti ir tvarūs sprendimai.
Kalbėdamas apie technologijų galimybes padedant atpažinti ir dekonstruoti dezinformaciją, VDU informatikos mokslininkas Darius Amilevičius pastebi, kad dirbtinis intelektas, kalbos technologijos gali tapti tvariomis priemonėmis, kurios naudojamos žurnalistų rankose gali padėti visuomenei saugotis nuo infodemijos. Mokslininkas infodemiją apibūdina, kaip spartų dezinformacijos srautą socialiniuose tinkluose, kuriam eksponentiškai augant, žmogui susidoroti su tokiais masyvais tampa nebeįmanoma. „Esame pajėgūs į pagalbą pasitelkti inovatyvias technologijas, kurios padėtų identifikuoti ir išanalizuoti naujas dezinformacijos kampanijas ir padarytų tai žymiai greičiau bei didesnėmis apimtimis, nei pajėgus žmogus“, – sako Darius Amilevičius.
VDU profesorė Auksė Balčytienė pastebi, kad dezinformacijos kontekste, mums būtina bendrystė tarp mokslininkų, žiniasklaidos ir visuomenės. Anot mokslininkės, mums labai svarbios žiniasklaidos ir žurnalistų pastangos, siekiant atpažinti manipuliacijas, ugdyti visuomenę, kurti žinomumą, tačiau sykiu pastebi, kad mums reikia ir motyvuotos visuomenės, kuri ne tik sektų informaciją, bet būtų sąmoninga bei žingeidi.
„Dezinformacija nėra vien tik technologiškai suprogramuotas veiksmas ir reiškinys, tačiau tai yra strategiškai sukonstruoti naratyvai, tai yra pastangos kenkti, įnešti sumaištį. Tai nėra vienpusis reiškinys, priešingai – jis yra daugialypis, todėl svarbu suvokti, kad nebegalime diskutuoti žvelgdami tik iš vienos disciplinos perspektyvos“, – sako prof. A. Balčytienė.
Įsitrauks regioninė žiniasklaida
Pastaruoju metu stebima didžiulė krizė, kurią išgyvena viso pasaulio žiniasklaida, ne išimtis ir Lietuva. Mažėjantys spausdintos naujienų žiniasklaidos tiražai, prastėjanti nemokamos internetinės žiniasklaidos turinio kokybė, didžiulė skaitytojų ir žiūrovų emigracija į socialinius tinklus, tolygus reklamos pajamų mažėjimas ir kiti iššūkiai verčia ir pačius žiniasklaidos kanalus ieškoti naujų sprendimų ateičiai.
„Nepasakysiu nieko naujo, bet vietinė žiniasklaida, nors ir stipriai besitraukianti, yra kelias susigrąžinti žiniasklaidai savo skaitytoją, turinio vartotoją, nes dabar, kaip ir kažkada praeito amžiaus pradžioje, tik būdami arti žmonių žurnalistai gali pelnyti jų dėmesį, geriau suprasti jų problemas bei profesionaliai, atrinkdami, tikrindami, analizuodami informaciją, atsakyti į žmonėms kylančius klausimus ir taip pelnyti jų pasitikėjimą. Tai mums ypač svarbu, jei norime mokyti visuomenę kritinio mąstymo bei paneigti melą, kuris dažnai skleidžiamas ne dėl nežinojimo, o specialiai – siekiant apgauti auditorijas, jomis manipuliuoti“, – sako Kauno regione dirbanti žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
Pasak jos, nors žurnalistų tikslai ir yra teigiami, tačiau ir jie patys bei žiniasklaidos priemonės, kuriose jie dirba tampa dezinformacijos taikiniu, kurio tikslas – sėti dar didesnį nepasitikėjimą, menkinti, sukelti reputacinę krizę. Kolegei pritaria ir vietinio Tauragės laikraščio “Tauragės kurjeris” redaktorės Ramunė Ramanauskienė, kuri sako, kad dezinformacijos atakas patiria ne tik nacionalinės žiniasklaidos kanalai, bet ir vietiniai. „Dabartiniame pandemijos kontekste, ypač kalbant vakcinacijos tema, tapo aišku, kad mes, kaip visuomenė, nesame tokie atsparūs melui ir vykstančiam informaciniam karui, kaip manyta anksčiau. Šiuo metu žiniasklaida yra tarsi taikinyje – bandoma diskredituoti žurnalistus ir žiniasklaidos priemones, kurie laikosi etikos bei įstatymų, neskleidžia melo ir duoda jam atkirtį“, – sako R. Ramanauskienė.
Kaip teigia žiniasklaidos atstovės, norint atremti tokias atakas prieš žurnalistus ir atsilaikyti prieš dezinformaciją, svarbu vienytis, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ne tik tarp skirtingų žiniasklaidos priemonių, bet ir tarp vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, akademiniame lauke dirbančių specialistų, kurie gali pasiūlyti mokslinius atsilaikymo, atsparumo, kritinio mąstymo sprendimus.
Grėsmė demokratijai ir saugumui
Kaip teigia “Delfi” korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas, žiniasklaidos vaidmuo dezinformacijos kontekste yra kertinis. Tačiau būtent žurnalistai yra tie laidininkai, perduodantys informaciją plačiajai visuomenei. „Labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp žiniasklaidos ir kitų institucijų, tačiau nepamirštant išlaikyti žiniasklaidos kanalų nepriklausomumą. Nes būtent nepriklausoma žiniasklaida yra pamatas laisvos, demokratinės visuomenės, kuri geba atpažinti grėsmes ir atitinkamai į jas reaguoti. Dažnai užmirštame, kad paskutinioji grandis informacijos perdavime yra žmogus – žurnalistas, nuo kurio priklauso, ar faktai bus patikrinti ir abejonės išsklaidytos, ar melagiena bus nusiunčiama platesniam ratui žmonių“, – sako jis.
Siekiant stiprinti žurnalistų gebėjimus analizuoti ir tikrinti informaciją, DIGIRES projekto metu taip pat bus organizuojami mokymai, skirti mažesnių redakcijų, ypač vietos žiniasklaidos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kurių metu patyrę žurnalistai dalinsis patirtimi ir gebėjimais, kaip tikrinti, analizuoti ir identifikuoti galimas netikras naujienas, specialiai skleidžiamus tikrovės neatitinkančius faktus ir naratyvus. „Labai svarbu, kad ir mažesnės redakcijos, kurių žurnalistai baigs tokius mokymus, įgis tam tikras kompetencijas, kurias galės vėliau stiprinti, prisijungdami prie tarptautinio faktų tikrintojų tinklo. Tai padės kelti vietos žiniasklaidos darbuotojų profesionalumą ir prisidės prie aukštesnės turinio kokybės“, – sako Delfi” Verslo vystymo vadovė Ieva Ivanauskaitė.
Pirmuosius tokius virtualius mokymus planuojama organizuoti kovo mėnesio pabaigoje. Į juos kviečiami ne tik vietos žurnalistai, bet ir dirbantys savarankiškai, taip pat studijuojantys žurnalistiką ar kuriantys turinį socialiniuose tinkluose. Daugiau informacijos jau netrukus – sekite www.digires.lt naujienas.
