Grįžti
Meluoja, kad „situacija“ įvyko dėl kainų kilimo
„Situaciją įkaitino sąmoningas Vytauto Landsbergio pritarimas kelis kartus pakelti maisto produktų kainas“, – pasakoja straipsnyje cituojamas buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, antrasis LKP CK (TSKP platformoje) sekretorius Vladislavas Švedas. Toliau kalbama apie tai, kiek nepasitenkinimo kilo šalyje ir kaip žiniasklaida pradėjo visą kaltę dėl kainų melagingai versti Maskvai. Visa tai – manipuliacija.
Meluoja, kad žūtys buvo suvaidintos
„Tankai iš tiesų šaudė tuščiais, jų sviediniai buvo užkimšti duonos kepaliukais, kad neišsiveržtų liepsnos ir degančios dujos. Ir desantininkų automatų šoviniai buvo tušti. Tankai, važiuodami link televizijos bokšto, kiekvienoje sankryžoje sustodavo, įjungdavo signalą. Tuo metu minia pribėgdavo, žmonės gulė prieš vikšrus, tuoj pat darbavosi fotografai — reikėjo užfiksuoti, kad per žmones važiuojama. Paskui tankas vėl jungė signalą, perspėdamas, kad pradės važiuoti, žmonės buvo pakeliami, tačiau kadrai reikalingoms nuotraukoms liko.
Iš keturių aukų, kurias esą sutraiškė 41 tonos svorio tankai, pagrindine laikoma Loreta Asanavičiūtė. Dokumentinėje medžiagoje nurodoma, jog tankas, kurio vikšro plotis 58 centimetrai, pervažiavo jai dubenį ir šlaunis. Žinoma, jog tokiu atveju žmogaus kūnas tampa panašus į popieriaus lapą. Vaizdo filme, pagamintame po Asanavičiūtės mirties, matosi, kad kūnas buvo anatomiškai sveikas“, – kalba V. Švedas. Šis melas prieštarauja visoms faktinėms tyrėjų išvadoms.
Tikri faktai apie sausio 13-ąją
Sausio 13-oji yra Lietuvos Laisvės gynėjų diena. 1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės.
Sovietų Sąjungos agresijos atrėmimas 1991 metų sausį turėjo didžiulę įtaką ne tik Lietuvos piliečiams, demokratijos raidai mūsų valstybėje, bet ir Lietuvos Respublikos santykiams su kitomis valstybėmis, tai sustiprino tarptautines Lietuvos pozicijas.
Iš viso sausio 13-ąją žuvo 14 bokšto gynėjų:
Loreta Asanavičiūtė,
Virginijus Druskis,
Darius Gerbutavičius,
Rolandas Jankauskas,
Rimantas Juknevičius,
Alvydas Kanapinskas,
Algimantas Petras Kavoliukas,
Vytautas Koncevičius,
Vidas Maciulevičius,
Titas Masiulis,
Alvydas Matulka,
Apolinaras Juozas Povilaitis,
Ignas Šimulionis,
Vytautas Vaitkus.
Visi žuvusieji, išskyrus Titą Masiulį, Alvydą Matulką, Alvydą Kanapinską, Vytautą Koncevičių ir Rimantą Juknevičių, palaidoti Antakalnio kapinėse. Titas Masiulis palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Alvydas Matulka palaidotas Rokiškio Kalneliškių kapinėse. Rimantas Juknevičius palaidotas Marijampolės miesto kapinėse. Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevičius palaidoti Kėdainių Kauno gatvės kapinėse. Taigi, mirtys ne tik kad nesuvaidintos – kapus iki šiol galima aplankyti.
Iš viso tą dieną buvo sužeisti 702 žmonės, kulkomis sužeisti 52.
Šaltinis – nepatikimas
Šaltinis, kuriame originaliai buvo publikuotas interviu su V. Švedu – rusiškas portalas „RuBaltic“. Straipsnyje portalas kažkodėl vadinamas analitiniu. Iš tiesų – tai seniai žinomas propagandinis portalas.
