Grįžti
Rugsėjo 22 d. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų iniciatyva Vilniuje trečius metus iš eilės surengtas tarptautinis akademinis Romo Sakadolskio žurnalistikos forumas, kurio metu Lietuvos ir užsienio žurnalistikos profesionalai bei universitetinė bendruomenė aptarė žurnalistikos būklę ir iššūkius Lietuvoje. „Romas vis primindavo, kad žiniasklaida turi būti ne tikrovės atspindys, o nuolatinė tiesos paieška“, – įžanginiu žodžiu Forumą atidarė Emilija Sakadolskienė.
Žiniasklaidos vaidmuo grėsmių ir poliarizacijos akivaizdoje
Profesorės Ainės Ramonaitės teigimu, žiniasklaida gali arba kurstyti poliarizaciją, arba ją mažinti. Aptardama poliarizacijos priežastis ji pabrėžė, kad negalima ignoruoti to, kas vyksta Amerikoje – sąmokslo teorijos, vyraujančios JAV, ateina ir pas mus.
„Atliktas tyrimas parodė, kad respondentai mano, jog tai valdžia supriešino visuomenę, o ne pati visuomenė susipriešino. Žmonės vengia eiti į protestus, nes baiminasi būti užfiksuoti kamerų ir vėliau priskirti tam tikroms grupėms. Reiškiami priekaištai žiniasklaidai, kad naudojami selektyvūs vaizdai, stokojama įsigilinimo“, – atlikto tyrimo rezultatus aptarė A. Ramonaitė.
Profesorės teigimu, dar viena problema yra ta, kad dalis žurnalistų yra ir nuomonės formuotojai. „Tai turėtų būti atskirta, nes žmonės negali suprasti, kada žmogus kalba kaip žurnalistas, o kada kaip nuomonės formuotojas“, – sakė A. Ramonaitė.
Žurnalistika – galia ar pareiga?
LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu,žiniasklaida praranda ketvirtosios valdžios statusą, o tai sąlygoja keletas dalykų. „Visų pirma, susiskaldžiusi, fragmentuota visuomenė, socialinių tinklų įsigalėjimas bei pačios žiniasklaidos laikysena – jai reikėtų atsigręžti į aukštesnius standartus. Žiniasklaida turi galią, bet nebe tokią, kokią turėjo anksčiau“, – įsitikinusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Tuo metu žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė išsakė kitokią nuomonę. „Tikrai nesutinku su tuo, kad žiniasklaidos galios mažėja. Galbūt sumažėjo tradicinės žiniasklaidos vartotojų skaičius, nes juos pasiviliojo socialiniai tinklai. Tačiau mūsų nacionaliniai ypatumai yra tokie, kad žiniasklaida turi begalines galias, diktuoja politinę darbotvarkę, ją keičia. „Sarginio šuns“ vaidmuo Lietuvoje labai stiprus. Mūsų tradicinė žiniasklaida, profesionalūs žurnalistai yra padarę didžiulę pažangą. Turime tuo didžiuotis ir džiaugtis“, – sakė žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė.
„Mes diskutuojame, kas turi daugiau galios – žiniasklaida ar nuomonės formuotojai. O aš sakau, kad daugiausia galios turi istorija, nesvarbu, koks šaltinis ją skelbia. Mes konkuruojame ne formomis (televizija, naujienų portalas, socialinis tinklas), o turiniu – koks turinys labiau patraukia žmones“, – teigė diskusijos dalyvis vlogeris Skirmantas Malinauskas.
Žurnalisto Edmundo Jakilaičio teigimu, žiniasklaidos turinys turi turėti poveikį ir jis jį turi. „Žiniasklaidos vienas iš tikslų yra daryti poveikį, keisti visuomenę ją informuojant“, – teigė žurnalistas, pridurdamas, kad didžiausia jo matoma grėsmė yra visuomenės segmentacija.
„Turime visuomenę, gyvenančią savo burbuluose ir aklai kažkuo tikinčią. Tampame visuomene, kuriai trūksta kritinio mąstymo. Labai norėčiau, kad žmonės skaitytų ne vieno, o keleto žurnalistų darbus, kritiškai juos vertintų“, – teigė E. Jakilaitis.
„Labai svarbu, kad informacijos šaltinis būtų patikimas ir kad gyventojai informaciją gautų iš patikimų šaltinių, o ne iš neaiškių „Facebook“ grupių ar „Youtube“ kanalų. Tiek pilietinė visuomenė, tiek atsakingos institucijos turėtų labiau sureaguoti į kanalus, užsiimančius dezinformacijos skleidimu“, – įsitikinusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Kaip turėtų būti atstovaujami žurnalistai?
Diskusijos dalyvė tiriamosios žurnalistikos atstovė, knygų autorė Birutė Davidonytė pagrindiniu žurnalistams kylančiu iššūkiu ir didžiausia problema įvardijo prieigos prie informacijos nesuteikimą. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius atkreipė dėmesį ir į vangų žurnalistų stojimą į sąjungas. Pasak jo, susivienijama tik kritiniais atvejais, dažniausiai – etiniais. Tuo metu B. Davidonytės manymu, visai nereikia, kad žurnalistai būtų vieningi visais klausimais, tačiau norint būti išgirstiems, reikia atstovauti organizaciją – t. y. kalbėti kartu.
Žurnalistikos ateitis
Akademikas Ignas Kalpokas žvelgdamas į žurnalistikos ateitį teigė, kad dirbtinis intelektas galės sugeneruoti dar didesnį turinio kiekį, sukurti tikrą jo antplūdį, su kuriuo sunkiai sugebėsime susidoroti. „Juk jau dabar kalbama, kad turinio yra per daug“, – sakė jis.
Pranešimą „Traversing the Future of Journalism in a Convergent Media Landscape“ skaitė ir žurnalistikos ateitį apžvelgė ir viešnia iš JAV – buvusi CNN prodiuserė, Howardo universiteto doc. Jennifer C. Thomas.
Žurnalistinio darbo principai
„Žurnalistų darbas – patenkinti visuomenės poreikius tam, kad ji jaustųsi gerai. O kad ji jaustųsi gerai, turime atspindėti visuomenės nuomones. Vieša paslaptis, kad žurnalistikoje yra teisūs, teisingesni, o taip pat ir nekviečiami, paribio žmonės. Žurnalistai neturi mokyti vieni kitų ir ieškoti, kas teisus, o kas ne. Ne mūsų darbas teisti neprasikaltusius“, – kritikos negailėjo žurnalistė Edita Mildažytė.
Jai antrino dainininkas, žurnalistas Marijonas Mikutavičius, prisiminęs darbą redakcijose. „Gaudavo sąrašą žmonių, kurių negalima kviesti arba kuriuos galima kviesti, bet jiems negalima užduoti blogų klausimų.“
Jis taip pat pastebėjo, kad žiniasklaidai trūksta segmentacijos. „Skaitai naujieną apie karą Ukrainoje, o šalia pasirodo kita naujiena apie tai, kaip moteriai pavyko ištekėti už milijonieriaus“.
Tuo metu žurnalistas Vytaras Radzevičius žurnalistą įvardijo kaip stebėtoją, kurio pagrindinė užduotis – ginti asmeninę laisvę. „Žurnalistika tai ne darbas ar profesija. Tai – gyvenimo būdas“, – sakė jis.
Žurnalistas ar kritikas?
Diskusijos „Ar kritikas yra žurnalistas ir kiek žurnalistikoje reikia kritikos?“ moderatorės kultūros žurnalistės Jolantos Kryževičienės teigimu, profesionalūs kritikai kaltinami, kad užsisklendžia siaurame rate ir nepasiekia savo auditorijos, o žurnalistai – kad leidžiasi į tas sritis, į kurias neturėtų leistis.
„Kiekvienai kritikuojamai sričiai reikia gylio, o žurnalistikai – pločio. Tačiau abiems vienodai svarbus kritinis mąstymas, etika ir informacijos patikimumas – t. y. jos tikrinimas, aiškinimasis, gilinimasis ir tokios patikrintos informacijos pateikimas į viešumą“, – teigė muzikologė Laimutė Ligeikaitė.
Tuo metu kompozitorius ir eseistas Šarūnas Nakas stebėjosi, kad viena vertus, vertiname aktorių gebėjimą prisitaikyti, persikūnyti, o kita vertus, kritikuojame žurnalistų lankstumą. Diskusijos dalyvio manymu, svarbiausia yra tai, kokios svarbos ir gylio kritikos esama.
Jam antrino kultūros žurnalistė Jogintė Bučinskaitė, kėlusi klausimą, ar svarbu, kas rašo kritiką – žurnalistas ar kritikas? „Svarbiausia, kad ta kritika būtų gera. Tačiau jos yra per daug, todėl mes nespėjame suvartoti ir atskirti, kas yra gera kritika, o kas ne“, – teigė ji.
Kultūros žurnalistės nuomone, kritiku būti lengviau nei žurnalistu. „Žurnalistai turi siekti objektyvumo, o kritika daugiau ar mažiau visada bus subjektyvi“, – sakė J. Bučinskaitė.
Medija ar žiniasklaida
„Medija – tai terpė, tarpininkas. Žiniasklaida – institucija, produktyviai gaminanti žinias. Jeigu esu medija, stengiuosi, kad sklandžiai vyktų mainai, o jeigu žiniasklaida – perku turinį iš turinio gamintojo arba nurodau, ką jis turi pagaminti. Perku ir parduodu tai, kas man atrodo geriausia. Žiniasklaida yra verslas, tuo neabejoju. Bet koks verslas atsižvelgia į savo rinkos poreikius arba galvoja, ko tai rinkai galėtų reikėti ir ją formuoja“, – medijos ir žiniasklaidos skirtybes apibrėžė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, mokslų daktaras Aleksandras Algirdas Abišala.
Apdovanojimai
Renginio metu įteikti Romo Sakadolskio žurnalistikos apdovanojimai už išskirtinę fakto, nuomonės, pramogos, tiriamąja ir kultūros žurnalistiką labiausiai nusipelniusiems šalies žurnalistams.
Daugiau informacijos apie forumo dalyvius, skaitytus pranešimus, vykusias diskusijas ir apdovanojimų laimėtojus čia.
Marijono Mikutavičiaus pranešimo „Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų“, podiumo diskusijos „Ar kritikas yra žurnalistas ir kiek žurnalistikoje reikia kritikos?“, Aleksandro Algirdo Abišalos pranešimo „Medija ar žiniasklaida“ bei Vytaro Radzevičiaus pranešimo „Pramogų žurnalistika – atspindžiai, skonio reikalai ir horizontai“ vaizdo įrašas čia.
Podiumo diskusijos „Žurnalistika: galia ar pareiga?“ bei Romo Sakadolskio žurnalistikos apdovanojimų ceremonijos vaizdo įrašas čia.
Renginio organizatoriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Vilniaus universitetas, bendradarbiaujant su JAV ambasada Lietuvoje.
Teksto autorė – Kristina Berksun, VDU/ Jono Petronio nuotr.
