Grįžti
Birželio 4 d. projekto BECID (Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centro) atstovų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitikimo metu pristatyti ir aptarti pirminiai apklausos, kuria siekta išsiaiškinti, kaip skirtingos visuomenės grupės Baltijos šalyse vertina savo skaitmeninius įgūdžius, gebėjimą atpažinti dezinformaciją, kokiais informacijos šaltiniais pasitiki ir ar yra susipažinusios su faktų tikrinimu, rezultatai.
Apklausą atliko tyrėjų iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto (Latvija) ir Tartu universiteto (Estija) komanda.
Lietuvoje buvo apklausti apie 100 jaunų studentų, Latvijoje respondentų grupę sudarė apie 200 mokytojų ir bibliotekininkų, Estijoje – apie 500 respondentų iš pilietinio pasipriešinimo organizacijų.
Pirminės apklausos rezultatai parodė, kad respondentai iš skirtingų visuomenės grupių visose trijose Baltijos šalyse dažnu atveju nežino ir nesugeba apibrėžti, kas yra faktų tikrinimas.
Taip pat, nors daugelis respondentų visose Baltijos šalyse nurodė, kad jiems svarbus informacijos šaltinis, vis dėlto, jiems nekėlė susirūpinimo, ar informacinis turinys buvo apmokėtas arba remiamas.
Pasak DIGIRES asociacijos vadovės ir vyriausiosios tyrėjos profesorės Auksės Balčytienės, apklausos Lietuvoje duomenys atskleidė nemažą respondentų susirūpinimą dėl dezinformacijos paplitimo, tačiau skyrėsi tai, kaip jie ją supranta ir apibrėžia.
„Nors daugelis apklaustų studentų jaučiasi užtikrintai dėl savo gebėjimo atpažinti melagingą informaciją, pasitiki savo gebėjimais įvertinti internete pateikiamos informacijos patikimumą, tačiau beveik pusė respondentų netikrina internete rastos informacijos šaltinio, jei turinys jiems atrodo naudingas“, – pasakojo A. Balčytienė.
Pasak tyrėjo Jānio Buholcso, Latvijoje atlikta apklausa parodė, kad net 40 proc. apklaustų mokytojų ir bibliotekininkų nėra susipažinę su žiniasklaidos priemonių atliekamu faktų tikrinimu, o su dezinformacija sieja viešojoje erdvėje nušviečiamas LGBT+ bendruomenės, karo Gazoje ir Izraelio atsakomųjų veiksmų bei vykdomos komunikacijos temas.
Po pirminių apklausos rezultatų pristatymo vykusios bendros diskusijos metu išryškėjo iššūkiai, kuriuos kelia žinių trūkumas apie faktų patikrą ir dezinformaciją.
Pasak apklausos rezultatų pristatyme dalyvavusios žurnalistės, faktų tikrintojos, naujienų portalo DELFI „Melo detektorius“ redaktorės Aistės Meidutės, klaidingas savo gebėjimų vertinimas yra vienas pagrindinių iššūkių: dažnai apsimetama, kad žinoma apie faktų tikrinimą, tačiau iš tiesų tų žinių stokojama.
Naujienų portalo DELFI Verslo plėtros vadovė Ieva Ivanauskaitė pabrėžė susirūpinimą dėl aido kambarių fenomeno: žmonės daugiausia domisi informacija, kuri atitinka jų išankstinius įsitikinimus. Pasak I. Ivanauskaitės, ši tendencija apsunkina tikslios informacijos pateikimą ir faktų tikrinimo procesą: didėja nepasitikėjimas šaltiniais, kurie prieštarauja asmenų požiūriams.
Apklausa ir jos rezultatų aptarimas trijose Baltijos šalyse bus vykdomi ir toliau.
Teksto autorė – Austėja Vaičiulevičiūtė
