Grįžti
Jau ne vienerius metus esame dezinformacijos ir melagingų naujienų sklaidos taikinyje, tačiau vien žinoti apie grėsmes – negana. Kokios yra didžiausios grėsmės, kurias sietume su medijų raštingumo stoka? Ką rodo tyrimai? Apskritai, kaip reikėtų žvelgti į itin greitai pasikeitusią informacinę, technologinę, geopolitinę aplinką?
Nors turime mokėti ir būti pasiruošę atpažinti informacines atakas, akademikai ir pilietinė visuomenė įspėja: „Medijų raštingumo stoka Lietuvoje kelia riziką.“ Kas yra daroma, siekiant ugdyti medijų raštingumą, kokia yra situacija ir ko šiandien trūksta?
Šiuos klausimus kėlė ir medijų raštingumo situaciją rugpjūčio 26 d. diskusijų festivalyje „Būtent!“ aptarė ekspertai, improvizuotai apskrito stalo diskusijai „Medijų raštingumas kaip naujoji daugybos lentelė. Kokį pažymį rašome Lietuvai?“ susirinkę Britų Tarybos atstovybės Lietuvoje kvietimu. Britų Taryba nuolat dirba medijų raštingumo tematikose – aktyviai remia ekspertinių įžvalgų paieškas, mainus, mokymus.
Britų tarybos Lietuvoje direktorės Onos Marijos Vyšniauskaitės moderuojamoje diskusijoje dalyvavo: VDU profesorė, skaitmeninio atsparumo ir medijų tyrėja Dr. Auksė Balčytienė, komunikacijos ekspertas, knygos „Propagandos apsupty“ autorius Dr. Viktor Denisenko, ilgametis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.
Diskusijoje dalyvavusi asociacijos DIGIRES vadovė prof. A. Balčytienė teigia, kad medijų raštingumas kaip kompetencijų visuma nėra baigtinis. „Tai veikiau procesinis įvairių sąvokų junginys, kuriame apsijungia labai įvairią prieigą taikantys, tačiau į kritinį mąstymą, sveiką protą, sąmoningumą apeliuojantys požiūriai“, – sako profesorė.
Pasak mokslininkės, medijų raštingumas yra visaapimanti sąvokų visuma, kurioje medijos irgi yra savotiška metafora, apjungianti visa tai, kas yra susiję su klasikiniu komunikaciniu procesu ir nepalyginamai daugiau.
Daroma daug, bet ar pakankamai?
„Klasikinis komunikacijos veiksmas turi siuntėją, gavėją ir pranešimą, bei papildomus tarpininkus, kurie dalyvauja šiame procese: tikslus ir užmačias (kuriais siekiama paveikti pranešimu skirtingas žmonių grupes); kompetencijas ir gebėjimus iškoduoti pranešimus; taip pat ir įvairias patirtis, kurios kreipia pranešimo iškodavimą tam tikra linkme, apimančias psichologinį pasirengimą, praeities patirtis bei išgyvenimus. Ypatingai svarbus kontekstas – aplinka ir laikas, kuomet vyksta komunikacijos mainai. Rizikose, iššūkių metu, krizinėse ir karo situacijose komunikuojama kitaip, informacija įgyja naujos svarbos ir reikšmingumo“, – dėsto tyrėja.
Nuolat atliekami tyrimai, stebima informacinė aplinka, analizuojamos skirtingų atvejų studijos. Šiame lauke veikia daug organizacijų, valstybės institucijų, Lietuvos kariuomenė, skirtingos NVO. Žiniasklaida taip pat atlieka tyrimus, skelbia duomenis, pažymi tendencijas, atskleidžia manipuliuojančiųjų tinklus. „Tai yra dinamiškas, nuolatinio susitelkimo, gilaus įsitraukimo reikalaujantis darbas – reikia jausti bendrą situaciją, nuotaiką, stebėti, kas vyksta artimiausioje informacijos aplinkoje, taip pat ir plačiau“, – įsitikinusi prof. A. Balčytienė.
Tačiau, mokslininkės teigimu, mums stinga daugiau žinių apie mus pačius, kaip visos informacinės erdvės dalyvius. „Kalbėdami apie medijų raštingumą pažymime savivokos ir metakognicijos, savęs įsivertinimo būtinybę. Mums svarbu turėti ne tik dalykinių žinių, tačiau ir suprasti, kaip su šiomis žiniomis keičiamės mes patys. Tai yra kritinio mąstymo požymiai. Kritinis mąstymas gali vykti pradžiamokslio lygyje, tačiau ilgoje praktikoje galima pasiekti ir gilią žinovo patirtį, netgi meistrystę“, – sako A. Balčytienė.
Svarbu atpažinti pažeidžiamas grupes
Pasak mokslininkės, dar labai svarbu suprasti, kas mes esame kaip visuomenė, kokios nuostatos ir kokie vertybiniai požymiai mums yra būdingi ir svarbūs. „Vertybinės nuostatos lems, kokias grupes mes įvardinsime kaip pažeidžiamas, kaip bus reaguojama į tas jautrias, pažeidžiamas grupes, kurios gali būti išnaudojamos – jomis naudojamasi, manipuliuojama, siekiant patraukti į savo pusę, paveikti. Sunku įsivaizduoti, kad egzistuotų visuomenė, kurioje nebūtų tokių nelygybių. Tačiau demokratinis tikslas yra jas atpažinti, įsivardinti ir keisti situaciją – siekti įtraukties. Nuo to taip pat priklauso ir kokie mes esame, kaip informacijos vartotojai, kaip reaguojame į manipuliacijas“, – įsitikinusi A. Balčytienė.
Tarptautiniuose medijų raštingumo tyrimuose Lietuva įvardijama kaip sėkmės pavyzdys, o jos rizikos – kaip vidutinės reikšmės. „Tai reiškia, kad mūsų šalyje efektyviai veikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklai (tiesa, šie yra veikiau neformalūs), ekspertinėmis žiniomis keičiasi mokslininkai ir praktikai. Tačiau skirtingų žmonių grupių žinios nėra vienalytės. Todėl svarbu žinoti bazinius skaitmeninio raštingumo veiksmus, augintis savivoką, kad viešoji erdvė pati savaime nėra tokia atvira, kaip kad atrodytų iš pirmo žvilgsnio – joje veikia įvairių užmačių turintys veikėjai“, – teigia mokslininkė.
