Grįžti
Vasario 28 d. 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, 25-tos „Vilniaus knygų mugės“ metu bus pristatoma Vytauto Didžiojo universiteto išleista kolektyvinė monografija „Artimas tolimas medijų pasaulis: virsmai, ribos ir būdai tai suprasti“. „Tai knyga, kurios tekstuose atsispindi kiekvieno iš mūsų informacija ir medijomis prisotinto gyvenimo patyrimai“ – sako knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė Auksė Balčytienė. Knygos pristatymą lydės diskusija apie tai, kur slypi šiuolaikinio medijų raštingumo esmė?
Kiekybė versus kokybė
„Medijų raštingumas“ – sąvoka, kuri nėra konstanta, bet keičiasi ir yra aktyviai perkonstruojama, kaip ir mus supantis medijų bei pranešimų kupinas pasaulis. Mokslininkės A. Balčytienės teigimu, socialinės medijų platformos ir įtraukiai komunikacijai pritaikytų programėlių įvairovė leido kiekvienam vartotojui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar socialinio statuso, įsilieti į komunikatorių gretas: naršyti, komentuoti, sekti patinkantį turinį ir nuomones.
Todėl mus supančiame ir nuolat perkonstruojamame medijų pasaulyje yra visko: tiek kokybiškos ir patikimos informacijos, tiek ir informacinio chaoso bei nežinios kuo kliautis, toksiškos ir nemandagios komunikacijos ar dirbtinio intelekto pagalba sukonstruoto turinio klastočių ir autorystės pažeidimų. Pastarųjų, pasak A. Balčytienės, skaitmeninėse medijose daugėja tiesiog eksponentiškai, o tai iššaukia abejones, sėja nepakantumą, toksiškumą ir susipriešinimą.
„Mus pasiekiančiame milžiniškame informacijos sraute apstu klaidinančių žinių. Tačiau melagingo turinio cirkuliaciją įprasta matuoti kiekybiškai. Neretai girdime prognozes, kad dėl dirbtinio intelekto įtakos dezinformacijos ir manipuliacijų bus tiek daug, kad nebeliks prasmės jų skaičiuoti. Vis dėlto, neužtenka tik žinoti, kiek ir kokio tipo manipuliacijų ir dezinformacijos cirkuliuoja bei kas visa tai transliuoja – ne mažiau svarbus kokybinis tokio turinio lygmuo bei aiškinimasis, kaip tai veikia mus kaip vartotojus?“, – įsitikinusi A. Balčytienė.
Jos teigimu, turinį kokybiniu lygmeniu tiriantys lingvistai pastebi, kad manipuliacijos įsivyrauja toksiškoje, kaltinimus ir užgauliojimus palaikančioje komunikacijoje; tuo metu manipuliacijas analizuojantys socialinių mokslų tyrėjai fiksuoja pranešimų individams ir grupėms išprovokuotą efektą, kuris pasireiškia nerimu, nepasitikėjimu, polinkiu remti populistus.
Kviečia atsigręžti į save
Nors technologinės inovacijos leidžia spartinti turinio judėjimą, plėsti geografinį informacijos pasiekiamumą, archyvuoti informaciją ir pasitelkti didžiuosius kalbos modelius naujo turinio ir ateities prognozavimui, A. Balčytienės įsitikinimu, technologijų taikymo pasekmių negalima vertinti atskirai nuo individualaus kognityvinio ir socialinio gyvenimo. Šiuolaikinio medijų raštingumo kontekste ypač svarbu kalbėti apie žmonių mąstymo ir veikimo strategijas.
„Nūdienos medijų raštingumas kviečia atsigręžti į save. Mokantis būti ir veikti medijose svarbu pažinti save kaip aktyvų besimokantįjį – suprasti, kokių klaidingų įsitikinimų turime, į kokius šališkumus galime nuklysti bei kaip šie mūsų įsitikinimai ir šališkumai lemia mūsų impulsus bei informacinius pasirinkimus“, – sako A. Balčytienė.
Kiekvienas medijų kanalas ir jame cirkuliuojantis turinys turi tik jam būdingus specifinius turinio, lingvistinius požymius, kuriuos atpažįsta ir jiems atsispiria arba paklūsta pranešimo gavėjas. Todėl, A. Balčytienės teigimu, svarbu ne tik abejoti ir mąstyti kritiškai, bet ir išlikti budriems, t. y. gebėti kiekvienam impulsui pasirinkti sąmoningą, sveiką atsaką.
„Medijų raštingumas neapsiriboja vien tik pažinimo, saviraiškos, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo gebėjimais. Be viso to svarbu mokytis ir „budrumo“. Budrus turinio vartotojas nepasiduos pirmam impulsui, išlaikys saugų atstumą, leis sau išbūti ir susivokti naujoje informacijoje“ – sako A. Balčytienė.
„Tikėtina, kad nėra vieno veiksmingo medijų raštingumo plano, vienos unikalios programos, vienodai veiksmingos kiekvienam. Būtent todėl šiuolaikinis medijų raštingumas atsigręžia į informacijos vartotojus ir individualius jų pasaulius. Kaip tik todėl ir reikia kalbėti apie budrumą, savęs pažinimą, žurnalistikos atsivėrimą ir grupių pasitikėjimo žurnalistika stiprinimą, apie būtinybę pažinti skirtingas žmonių grupes, išgirsti jų nuoskaudas, atpažinti ir naikinti socialines nelygybes bei atskirtį“, – teigia A. Balčytienė.
Teksto autorė – Kristina Berksun
Renginio informacija
Vieta: Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (5 parodų salė), I aukštas, Rašytojų kampas.
Laikas: Vasario 28 d. 12 val.
Trukmė: 45 min.
Dalyvauja: knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė Auksė Balčytienė, Rytis Zemkauskas, Audronė Nugaraitė, Lauras Bielinis, Darius Amilevičius (Vytauto Didžiojo universitetas)
