Grįžti
Birželio mėnesį Journal of Contemporary European Studies paskelbtas DIGIRES vadovės ir vyriausiosios tyrėjos, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksės Balčytienės kartu su kolegėmis – VDU Viešosios komunikacijos katedros doktorante Donata Bocullo ir VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore, UNESCO-UNITWIN Medijų raštingumo tyrimų centro mokslininke Kristina Juraite – parengtas straipsnis „Baltijos šalių demokratijos po įstojimo į ES: žiniasklaida kaip demokratinės kultūros nešėja ir atsparumo priemonė sprendžiant neaiškumus“ (angl. „Baltic democracies beyond the EU accession: media as a bearer of democratic culture and means of resilience in navigating uncertainties“).
Moksliniame darbe keliami klausimai, koks žiniasklaidos vaidmuo demokratizacijoje bei kaip žiniasklaida gali skatinti demokratiją sparčių socialinių pokyčių ir dabartinių geopolitinių neramumų sąlygomis? Nagrinėjamos bei aptariamos projektuose DIGIRES ir BECID plėtotos bei išbandytos konceptualios idėjos, pažeidžiamumo ir visuomenės atsparumo sampratos.
Straipsnyje teigiama, kad trys Baltijos šalys (visos kartu ir kiekviena atskirai) yra puikus pavyzdys, leidžiantis ištirti visuomenės atsparumo vystymosi potencialą reaguojant į besikeičiančią informacijos riziką ir iššūkius, su kuriais susiduria liberalios demokratijos visoje Europoje. Todėl šiuo darbu, remiantis pavyzdžiais iš žiniasklaidos ekosistemų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, siekiame atskleisti, kaip žiniasklaidos ir žurnalistų institucijos siekia išsaugoti demokratinę kultūrą ir europietiškas vertybes, kovodamos su vidiniais ir išoriniais iššūkiais bei grėsmėmis.
Straipsnyje analizuojami iššūkiai informuotos nuomonės formavimui, kuriuos kelia daugybė šiuolaikinių informacijos sutrikimų, tokių kaip propagandos, dezinformacijos ir informacijos manipuliacijų antplūdis, konfliktų kurstymo augimas ir spartėjanti visuomenės poliarizacija bei radikalėjimas viešojoje sferoje, pasitikėjimo institucijomis mažėjimas.
Teigiama, kad vertinant atsparumą turi būti atsižvelgiama į abiejų dimensijų prisitaikymą prie iššūkių – šiuolaikinės žiniasklaidos infrastruktūros ir individualaus visuomenės suvokimo. Todėl straipsnyje aptariami du vadinamojo „Baltijos atsparumo“ aspektai: žiniasklaidos infrastruktūrinis aspektas ir agentinis aspektas, nurodantis visuomenės individualius pajėgumus, skirtus atremti daugybę informacijos sutrikimų Baltijos regione.
Straipsnyje nurodoma, kad, „nors individualūs gebėjimai yra labai svarbūs nuomonės formavimo procese, jie priklauso nuo informacinės aplinkos kokybės ir žiniasklaidos galimybių skatinti aktyvų ir informuotą pilietiškumą“, todėl „būtina ištirti, kaip žmonės naudoja žiniasklaidą ir kokiais tikslais, o būtent, kaip vertina savo gebėjimą atpažinti dezinformaciją“. Pastarasis aspektas, pasak straipsnio autorių, yra ypač svarbus, nes jis reiškia „savireguliacijos“ gebėjimą, t. y. gebėjimą kontroliuoti savo politinę ir socialinę aplinką.
Darbe remiamasi Skaitmeninės visuomenės projekto (Digital Society Project, 2022 m.), Eurobarometro apklausų (Eurobarometer Surveys, 2022 m.), Europos socialinio tyrimo (European Social Survey, 2020 m.), Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos (Media Pluralism Monitor, 2023) ir Demokratijos indekso (Democracy Index, The Economist Intelligence Unit 2024) duomenimis.
Pateikiami lyginamieji žiniasklaidos ir politinės veiklos rodikliai, įskaitant: Stojimo į ES ir NATO rodiklius, Politinio gyvenimo rodiklius, Žiniasklaidos aplinkos rodiklius, Reagavimo į dezinformaciją rodiklius ir Žiniasklaidos raštingumo indeksą (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Centrinės ir Rytų Europos šalyse, Višegrado šalyse ir visose 27-iose ES šalyse kartu).
Straipsnį rasite čia.
Teksto autorė – Kristina Berksun
