Grįžti
Kritinis mąstymas bei atsparumas dezinformacijai – neišsenkančios temos. Vis labiau tampa svarbu ne tik suprasti, kaip veikia dezinformacija, bet ir praktiškai išsiugdyti atsparumą kasdien mus atakuojančioms melagienoms. Dalinamės DIGIRES eksperto Dariaus Remeikos įžvalgomis, kaip tapti atsparesniais.
„Apie kritinį mąstymą yra išleista ganėtinai daug straipsnių, rekomendacijų ir vadovėlių, tačiau, akivaizdu, kad tai sudėtingas, kompleksiškas kognityvinis procesas, kurį perteikti auditorijai per trumpą laiką yra gana sudėtinga“, – sako DIGIRES asociacijos narys, informacinių, psichologinių ir dezinformacijos operacijų ekspertas D. Remeika, vedantis kritinio mąstymo mokymus, analogiškus fizinei treniruotei.
TIKRINAME FAKTŲ INTERPRETACIJAS
Pasak eksperto, visi mokymų dalyviai, paklausti, ką reikia daryti su melagienomis, vienbalsiai atsako, kad tikrinti faktus. Tačiau, kaip tai padaryti, žino nedaugelis.
„Faktų tikrinimas yra sunkus darbas, reikalaujantis papildomų pastangų, informacijos paieškų. Be to, nėra garantijos, kad tikrindami faktą, „neužšoksime“ ant dar vienos tokios pačios melagienos, kitaip tariant, nebūsime „išdurti“, – pasakoja D. Remeika.
Eksperto teigimu, neginčijami faktai yra kontekstualizuojami pasitelkiant „velnišką kūrybiškumą“ – panaudojant auditoriją paveikiančius naratyvus, keliančius stiprias emocijas.
„Žmonės, turėdami telefonus, gali fiksuoti bet ką ir sukurti bet kokį kontekstą tam užfiksuotam faktui. Vėliau tuos kontekstualizuotus faktus mes interpretuojame. Taigi, tikriname ne faktus, o jų interpretacijas“, – dėsto D. Remeika.
KRITINIO MĄSTYMO BAZĖ
Pasak eksperto, tam, kad turėti tvirtą kritinio mąstymo bazę, reikia gana gerai išmanyti dedukcinio ir indukcinio argumentavimo taisykles bei sąmoningai suvokti kognityvinius, arba kitaip mąstymo nuokrypius (angl. bias) ar klaidas (angl. fallacy), kurių galima suskaičiuoti gerokai virš 200.
„Mokslininkai įvardija apie 50 mąstymo nuokrypių, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną, ir tai dažniausiai įvyksta nesąmoningai. Todėl treniruotėse aš pasirenku pačius populiariausius – tuos, kurie siejami su aktualiausiais medijų ir informacinio raštingumo iššūkiais. Pavyzdžiui, klaidingas faktų interpretavimas (indukcinio argumentavimo silpnumas), neapykantos kalba, kurią sieju su poliarizacija, nuomonių marginalumu, kylančiu dėl dichotominio mąstymo tendencijų“, – pasakoja D. Remeika.
FIZINĖS TRENIRUOTĖS ANALOGIJA
Tam, kad vedami mokymai būtų kuo įtraukesni ir įsimintinesni, ekspertas taiko fizinės treniruotės analogiją, kurią sudaro: apšilimas, pagrindiniai ir tempimo pratimai, tik skirti ne raumenims, o smegenims.
Apšilimui D. Remeika naudoja kontekstualizavimo pratimą, kurio esmė – pateikti faktinę informaciją be konteksto, o auditorijai leisti pačiai sukurti skirtingus kontekstus. „Pratimo metu fokusuojamasi į neigiamus kontekstus, taip pademonstruojant, kaip lengva kurti dezinformaciją ar propagandą“, – sako D. Remeika.
Pasak eksperto, su tokia žalinga informacija sunku kovoti, nes ji sukonstruota remiantis faktais. Todėl kontekstualizavimo užduotis parodo skirtingas perspektyvas, skirtingas interpretacijas ir kuriamas prasmes.
„Perkontekstualizavimas arba perrėminimas yra viena iš išdūrimo būdų – pasiremiant faktais kuriama apgavystė. Todėl šio pratimo tikslas yra paskatinti pažvelgti į kasdienę mūsų vartojamą informaciją, kaip kažkokio šaltinio sugeneruotą prasmę“, – teigia informacinių operacijų ekspertas.
Pasak D. Remeikos, šis pratimas puikiai tinka medijų ir informacinio raštingumo (MIR) mokymuose su vaikais. „Galima pateikti vaikams žinomą pasaką, kurioje aiškiai perteikiamas gėris ir blogis, o tada kartu su vaikais pakeisti pasakos „realybę“ arba ją perrėminti“, – siūlo specialistas.
DICHOTOMINIO MĄSTYMO PINKLĖS
D. Remeikos teigimu, esame linkę į dichotominį mąstymą, todėl vertiname dalykus per juoda-balta prizmę. „Skirstant į du polius mums yra lengviau mąstyti. Tai yra ir tam tikra gynybinė reakcija. Būtent dėl to dichotominis mąstymas ypatingai pasireiškia didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Smegenys nusiramina žinodamos atsakymą, ar tai grėsmė, ar saugu, ar tai draugas, ar priešas“, – pasakoja ekspertas.
Pagrindinio pratimo metu jis siekia atskleisti dichotominio (arba dar kitaip vadinamo, binarinio) mąstymo spąstus. „Noriu parodyti, kad tai dažniausiai nesąmoninga mąstymo tendencija, kuri palengvina kasdienį gyvenimą (nereikia giliai mąstyti ir eikvoti energijos), bet tuo pačiu yra ir pavojinga“, – teigia D. Remeika.
Kartu su auditorija jis labai lengvai įvardija skirtingas dichotomijas, tokias kaip „juoda – balta“, „saugu – grėsmė“, draugas – priešas“. Įvardijus vieną polių, pvz., „mes“, auditorija greitai įvardija priešingą polių – „jie“.
„Vienas įdomiausių pavyzdžių, kuomet pasakau „Vilnius“, o auditorija atsako „Kaunas“. Toliau belieka užduoti klausimą, kodėl auditorija taip greitai ir vieningai atsakė ir ar nepastebi šios dichotomijos konkurencingų pavyzdžių informacinėje aplinkoje „Vilnius prieš Kauną“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.
Tam, kad auditorija dar geriau pajustų dichotominio mąstymo tendencingumą, kartu su auditorija atliekamas pratimas „Ką manote apie…?“, kurio metu klausimas baigiamas aktualia problema ar kažkokiu objektu. „Pvz., klausiu: „Ką manote apie švietimo sistemą, Lietuvos kelius, Olegą Šurajevą?“ Atsakinėdama auditorija gana greitai sąmoningai pradeda suvokti, kad atsakymai yra gana dichotomiški, tai yra perdėtai pozityvūs arba negatyvūs (dažniausiai negatyvūs). Taip akcentuoju, kad objektyvesnė realybė nėra „juoda-balta“, ji yra pilkesnė: šviesesnė ar tamsesnė, bet pilka“, – pasakoja D. Remeika.
Būtent šis pilkumas, pasak eksperto, ir yra kritinio mąstymo požymis, kuriame sunku būti, jis reikalauja daugiau smegenų darbo, galbūt, dėl jo didėja neapibrėžtumas. Tačiau, pašnekovo teigimu, galima treniruoti, kaip prisijaukinti neapibrėžtumą ir pilkąją zoną (tarp juoda ir balta). „Šio pratimo tikslas – žaismingai perkelti šį mąstymo tendencingumą į sąmonę, nes būtent sąmoningas mąstymas apie mąstymą yra viena iš kritinio mąstymo auksinių taisyklių“, – įsitikinęs informacinių operacijų ekspertas.
MANIPULIUOJA NET EKSPERTAI
Ekspertas taip pat pataria nevertinti dalykų tik vienetu arba tik dešimt, aklai netikėti naujai užgimusių ekspertų nuomonėmis ir būti kritiškiems šaltiniams, kurie „žino, kaip yra“ arba „kaip bus“.
„Šiuolaikiniai ekspertai nevengia pasinaudoti asmeninio populiarumo didinimo technikomis (kas yra manipuliatyvu), pasinaudoja visuomenėje didėjančiu informaciniu vakuumu ir stengiasi kuo greičiau jį užpildyti. Todėlrekomenduoju daugiau vartoti institucinę informaciją, o ne darbinę / tarnybinę informaciją, asmenų panaudotą ir perkeltą į asmenines socialinių medijų paskyras“.
Taip pat D. Remeika rekomenduoja stebėti ekspertų nuoseklumą, šaltinių įvardinimą ir atkreipti dėmesį, kaip konstruojamas eksperto argumentas – kelių faktų išvada (dedukcija) ar tiesiog fakto interpretacija (indukcija).
„Kritinis mąstymas yra apie kitos perspektyvos priėmimą, neprarandant savo tapatybės, todėl nereikia bijoti suabejoti šaltiniais / asmenimis, kurie mums gražūs, kurie yra populiarūs, kuriais iki šiol pasitikėjome“, – sako D. Remeika.
PLATUS METODO PRITAIKYMAS
Nors ekspertas paminėjo tik du žaismingus kritinio mąstymo treniruotės pratimus, tačiau tokius ir panašius užsiėmimus galima atlikti su kiekvienu mokslininkų ištirtu ir apibrėžtu kognityviniu nuokrypiu ar kognityvine klaida.
„Galima atsižvelgti į skirtingas auditorijas pagal jų profesinius ar demografinius informacijos vartojimo kriterijus, pvz., vadovai gali daryti daugiau socialinio pobūdžio mąstymo klaidų. Žaismingas auditorijos įtraukimas leidžia išlaikyti auditorijos dėmesį, o svarbiausia, auditorija jau gauna įgūdžius (įrankius), o ne tik teorinius konstruktus. Tai, manau, yra svarbu stiprinant visuomenės atsparumą, multiraštingumą“, – metodo privalumus vardija pašnekovas.
Tokius mokymus-treniruotes D. Remeika kartu su Nacionaline NVO koalicija veda skirtinguose miestuose, vietos bendruomenėse, NVO ir įmonėse.
Vieną tokių atsparumo manipuliacijoms ugdymo treniruočių „Ar lengva tave „išdurti“? D. Remeika kartu su Nacionaline NVO koalicija surengė rugpjūčio 26 d. diskusijų festivalyje „Būtent!“.
Kritinio mąstymo treniruotės vaizdo įrašą rasti ir savo atsparumą manipuliacijoms pasitikrinti galite čia.
