Grįžti
Medijų raštingumo reiktų pradėti mokyti nuo mažumės. DIGIRES kartu su partneriu naujienų portalu DELFI sukurti edukaciniai animaciniai filmukai apie dezinformaciją pasakoja paprastai ir be užuolankų, o juos smagu pažiūrėti tiek mažam, tiek suaugusiam. Tokie kasdieniai posakiai, kaip: „būk dėmesingas, mąstyk kritiškai“, taip pat gali būti raktas į atsakingesnį medijų naudojimą.
„Filmukais siekiame padėti auditorijai suprasti, kad dezinformacija, mitai, gandai, propaganda ir visos su tuo susijusios pasekmės – ne politikų svaičiojimai, ne moksliniai terminai, o nuolat mus supantis realus reiškinys“, – sako naujienų portalo DELFI Lietuvoje Verslo plėtros vadovė Ieva Ivanauskaitė.
Iš viso buvo sukurti trys animaciniai filmukai, reprezentuojantys skirtingą dezinformacinį turinį ar populiarius sklandančius mitus. Filmukų tikslas – ugdyti kritinį mąstymą, paskatinti žmones susimąstyti apie savo veiksmus ir jų pasekmes aplinkai, būti sąmoningais ir priimti sprendimus, remiantis moksliniais faktais, o ne emocijomis. Taip pat vaizdo filmukais siekiama pažadinti visuomenėje kokybiškos informacijos ir naujienų poreikį bei parodyti, kaip dezinformacija veikia mus supančią aplinką, politinę sistemą, visuomenės gyvenimą. Filmukai kviečia ne tik būti kritiškais vartojant turinį, bet tą patį daryti paraginti ir savo aplinkos žmones: draugus, šeimos narius, gimines.
Filmukuose pristatomos gerai žinomos temos, lengvai atpažįstamos situacijos ir pavyzdžiai, rodantys, kokie pavojai slypi, priimant sprendimus remiantis emocijomis. Animaciniai filmukai turi aiškią, dinamišką pasakojimo liniją su pradžia, kulminacija ir pabaiga.
Animacijos formatas pasirinktas neatsitiktinai. Kūrėjai sako ieškoję sprendimo, kuris būtų paprastas, patrauklus, smagus, bet taip pat galėtų aiškiai iliustruoti problemą. „Taip gimė mintis sukurti animaciją, mat pastaroji imponuoja visoms demografinėms ir socialinėms grupėms. Taip pat ji neįpareigoja, atpalaiduoja, o nuo informacinio srauto pavargę žmonės siekia lengvo turinio ir tokį gavę, informaciją priima kur kas lengviau“, – sako I. Ivanauskaitė.
Tam kad būtų išvengta stereotipų ar socialinės poliarizacijos, pagrindiniais veikėjais vietoje žmonių buvo pasirinkti miško žvėrelių personažai. „Kiekvienas gyvūnas yra tam tikro žmogaus, dalyvaujančio panašiame dialoge, vizualinis atitikmuo. Filmukų personažai lengvai perprantami ir įkūnija kiekvienam lengvai atpažįstamus būdo bruožus: nepatiklumą, baimę, drąsą, žingeidumą. Meška pasirinkta galvojant apie nenuovokų, nerangią mąstyseną turintį žmogų, kuris stokoja kritinio mąstymo ir tiki sąmokslo teorijomis. Varna – galinti „prikarksėti“ nepatikrintų faktų kitiems. Šuo – gudrus, šalto proto gyvūnas. Tokie gyvūnų archetipai atkeliavę iš kiekvienam žiūrovui pažįstamų pasakų ar animacinių filmų, todėl yra artimi ir aiškūs“, – pasakoja filmukų personažų kūrėjas naujienų portalo DELFI Lietuvoje Kūrybos vadovas Saulius Žvirgždas.
Veikėjų kalboje gausu žaidimo žodžiais, posakių, būdingų lietuvių kalbai. Kiekvienas klipas turi kertines frazes apie dezinformaciją, pritaikytas atitinkamam personažui. Pavyzdžiui, frazė „informacija iš nepatikrinto šaltinio daro meškos paslaugą“ – skirta meškai, „kažkas prikarksėjo nepatikrintų faktų“ – varnai, o „dezinformaciją sunku užuosti, bet įmanoma“ – šuniui.
Pasak I. Ivanauskaitės, tiek lengva turinio pateikimo forma, tiek atpažįstami elgesio modeliai padeda kiekvienam žiūrinčiajam susitapatinti su turiniu ir jį suprasti per savo patirčių prizmę. „Netradicinis vaizdo klipų formatas, panaudotas humoras, personažus atitinkančios frazės bei supaprastinta kalba lemia didesnį žiūrovų dėmesį, ilgiau išlieka atmintyje ir tokiu būdu prisideda prie atsakingesnio medijų ugdymo“, – įsitikinęs S. Žvirgždas.
Šie trumpi ir įtraukiantys filmukai skirti plačiajai visuomenei ir gali būti naudojami medijų raštingumo mokymuose, grupinėse diskusijose, taip pat tai puikus įrankis pamokoms mokyklose ir pan.
Visus filmukus rasite čia.
Teksto autorė Kristina Berksun
