Grįžti
Itin dinamiškuose skaitmeninės visuomenės pokyčiuose svarbu telkti ekspertines žinias, atvirai ieškoti naujų sprendimo būdų ir vienytis kuriant saugią ir tvarią Lietuvos skaitmeninę erdvę. Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES spalio 3 d. šiuo tikslu Vilniuje sukvietė šalies žiniasklaidos, politikos, NVO, bibliotekų atstovus, surengdamas pirmą tokio plataus masto skaitmeninio atsparumo sektoriaus susibūrimą.
„Dezinformacija – sudėtingas reiškinys, neturintis vieno sprendimo būdo, o skaitmeninis atsparumas neapsiriboja vien medijų ir informacinio raštingumo ugdymu. Veikimo šiame sektoriuje ypatingai daug. Esame iš skirtingų sričių, bet veikiame dėl vieno tikslo. Vis dėlto, vieni negalime aprėpti visko – turime išsigrynint ekspertines žinias, stipriąsias puses ir veikti jų aprėpty. Judėti nuo geros praktikos prie geresnės, o svarbiausia, kurti naują dialogą: bendrauti, atsiverti ir tokiu būdu kurti ryšį. Kito kelio nėra“, – sveikindama DIGIRES SĄJŪDŽIO renginio dalyvius sakė DIGIRES asociacijos vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė pritarė, kad mažai valstybei, norinčiai realaus pokyčio, būtinas partnerysčių kūrimas. M. Mašanauskienė pasveikino DIGIRES iniciatyvą organizuoti DIGIRES SĄJŪDŽIO renginį, kuris vyko UNESCO komisijos sekretoriato patalpose ir, į kurį rinkosi įvairias veiklas šioje srityje vystantys dalyviai – mokslininkai, žurnalistai, Lietuvos bibliotekų tinklo atstovai, NVO darbuotojai, o taip pat sprendimų priėmėjai – politikai. Šį kartą valstybės politiką renginyje atstovavo LR Kultūros ministerija, buvo Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ministerijų atstovų.
DIGIRES SĄJŪDŽIO iniciatyvos idėją nuo pat pradžių rėmė ir palaikė neformalus Medijų ir informacinio raštingumo tinklas (MIRT), Pilietinio Atsparumo Iniciatyva CRI, Lietuvos apskričių bibliotekų asociacija, kurių atstovai ne tik dalyvavo renginyje, bet ir pasidalino informacija apie vykdomas veiklas.
Telkiantis renginys parodė spragas
Pirmoji renginio dalis buvo skirta pristatyti sektoriaus dalyvių veiklas, antroji dalis buvo labiau orientuota į visuomenės skaitmeninio atsparumo situacijos aptarimą bei įžvalgas ateičiai. Renginio metu organizacijos pasidalino patirtimis, planais, pristatė savo sumanymus ir idėjas, įvardijo klaidas bei drauge ieškojo partnerysčių. Renginyje dalyvavę mokslininkai skaitė pranešimus apie vykdomus tyrimus bei dalinosi mokslinėmis įžvalgomis apie visuomenės pasirengimą atremti dezinformacijos keliamus iššūkius.
Bendrų diskusijų metu pastebėta, kad Lietuvoje trūksta žurnalistikos ir visuomenės elgsenos tyrimų. Taip pat nuspręsta, kad tokie sektoriaus susitikimai galėtų vykti reguliariai, konstatuota, kad dezinformacijos lauke veikiančioms organizacijoms reikalingas toks pasidalinimas informacija, platesnis žvilgsnis į veiklos sritis bei patirtis.
Renginyje pranešimus skaitė ir mintimis pasidalino LR Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, visuomenės informavimo politikos klausimus koordinuojantis Deividas Velkas, LR Krašto apsaugos ministerijos atstovas Ramūnas Trimakas, Lietuvos apskričių bibliotekų asociacijos atstovė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vadovė Reda Revotė.
Renginio dalyviai išklausė DELFI vyriausiosios redaktorės Rasos Lukaitytės – Vnarauskienės, British Council vadovės Onos Vyšniauskaitės, Žinių ekonomikos forumo vadovės Nedos Žutautaitės, Media4Change – Žiniasklaidos inovacijų ir stebėsenos programos atstovės Ramunės Vilkoitytės, Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos CRI atstovo Edvardo Lukošiaus bei Res Publica – Civic Resilience Center įkūrėjo Giedriaus Sakalausko parengtus pranešimus apie vykdomas veiklas bei programas.
Renginyje pasisakė mokslininkai iš VDU ir Vilniaus Universitetų: VDU UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros bendravadovė, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, VU Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Emilija Sakadolskienė ir VU Komunikacijos fakulteto docentė Dalia Bankauskaitė.
Plačiau apie mokslininkų pristatytus tyrimus skaitykite čia.
Teksto autorė – Kristina Berksun
