Nuolat besikeičiančioje skaitmeninių technologijų ir medijų aplinkoje labai svarbu ugdyti jaunosios kartos medijų ir informacinį raštingumą, stiprinti apdairaus informacijos vartojimo įprotį pasitelkiant kritinį mąstymą. Siekdama išsiaiškinti, kaip jaunuoliai iš skirtingų Lietuvos mokyklų elgiasi skaitmeninėje erdvėje, kokie yra jų įgūdžiai ir vertybės, DIGIRES jaunoji mokslo tyrėja Patricija Lenčiauskienė atliko tyrimą „Jaunuolių skaitmeninis raštingumas ir sąmoningas informacijos vartojimas besikeičiančioje medijų aplinkoje“.
„Šiuolaikinėje medijų aplinkoje, kuri nuolat keičiasi, svarbu analizuoti įgūdžius, reikalingus jauno amžiaus auditorijoms, ir skatinti sąmoningo jaunuolio ugdymą informacinėje erdvėje. Todėl šiuo tyrimu siekiau išsiaiškinti, kokia jaunuolio atsakomybė šiame procese ir kaip skaitmeninis raštingumas gali tapti stiprybe jauniems žmonėms“, – sako P. Lenčiauskienė.
Pasak jos, tyrimas leido geriau suprasti, kaip įvairūs regionai ir mokyklos prisideda prie jaunuolių skaitmeninio raštingumo ugdymo bei kokia moksleivių nuomonė, turimos žinios apie skaitmeninį raštingumą.
Diskusijų su 9–12 klasių moksleiviais metu buvo aptariamos trys pagrindinės temos: jauno žmogaus patirtis medijų aplinkoje, dezinformacija ir manipuliacijos internete bei elgesio normos, etika ir vertybės medijų aplinkoje. Moksleiviai aptarė, kaip jie gyvena virtualioje erdvėje, kas jiems svarbu, aktualu ar kelia nerimą. Taip pat buvo diskutuojama, kaip jaunuoliai atpažįsta ir reaguoja į melagingą informaciją bei kaip suvokia elgesio normas internete.
DIGIRES jaunosios mokslo tyrėjos P. Lenčiauskienės teigimu, jaunuoliai aktyviai dalyvavo diskusijose ir akcentavo, kad kalbėti apie skaitmeninį raštingumą yra itin svarbu, ypač kai visuomenė vis labiau skaitmenizuojasi. Moksleiviai atviravo, kad patikimų informacijos šaltinių atpažinimas ir elgesys susidūrus su melaginga informacija – esminiai įgūdžiai, o mokykla turėtų tapti vieta, kurioje jaunuoliai mokomi gyventi virtualioje erdvėje.
Diskutuodami apie patirtį socialiniuose tinkluose, kalbinti jaunuoliai teigė, kad „TikTok“ – dažniausiai naudojama platforma, kurioje galima ne tik rasti pramoginį turinį, bet ir ją pritaikyti edukaciniams tikslams, sužinoti ką nors nauja. „Dauguma „TikTok“ vaizdo įrašų yra juokingų ir informatyvių – pavyzdžiui, apie fiziką ar chemiją, todėl jis yra naudingas mokymuisi, ne tik pramogoms,“ – pokalbių metu teigė moksleiviai.
Kalbėdami apie melagingą informaciją, jaunuoliai pabrėžė svarbą atskirti tiesą nuo melo, pasitelkiant draugų patarimus arba patikimus šaltinius. „Aš asmeniškai labai retai susiduriu su melagienomis, todėl man lengva atskirti, kas yra melas, o kas ne,“ – teigė vienas iš tyrimo dalyvių. Taip pat jaunuolių manymu, „LRT yra patikimas šaltinis, nes ten mažai skandalų, o informacija yra pagrįsta faktais.“
Vis dėlto, tyrimas atskleidė ir tam tikrų žinių spragas: tik nedidelė dalis moksleivių sugebėjo įvardyti kelis žurnalistų vardus bei pavardes ir patikimus informacijos šaltinius. Nors jaunuoliai teigė pasitikintys savo gebėjimu atskirti informaciją, dažnai jų pasirinktos platformos ir šaltiniai, pavyzdžiui, „Instagram“ naujienos, pateikiamos vaizdo įrašo formatu, neužtikrina informacijos teisingumo ar patikimumo. Tai rodo, kad daugelis jaunuolių gyvena savo informaciniuose burbuluose, kuriuose tai, kuo tikėti ir ko tikėtis, sprendžia pagal juos supančius artimus žmones, draugus, suformuotą požiūrį į informaciją.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunuoliai, pripratę prie „TikTok“ vaizdo įrašų formato, jaučia, jog žurnalistikos turinys ne visada atitinka jų lūkesčius. „Žurnalistikai trūksta vaizdo įrašų ir pozityvių naujienų, įdomių jaunam žmogui. Informacijos apie mums aktualius asmenis,“ – teigė jaunuoliai.
Moksleiviai kaip vertybes išskyrė tikrumą ir autentiškumą, o apsimetimą ir nepatikimus šaltinius – kaip nepageidaujamus. „Dabar matoma įvairovė socialiniuose tinkluose. Pačiam ir draugams nesinori rodyti netikrumo, be to, svarbu laikytis etikos ir neskaudinti kitų,“ – sakė moksleiviai.
Jaunuoliai, aptardami atsakomybę už medijų ir informacinio raštingumo ugdymą, pabrėžė, kad tėvai ir mokyklos turi atlikti svarbų vaidmenį. „Namuose jau nuo pat mažens, darželyje ir tėvai turi mokyti apie medijas,“ – teigė moksleiviai. Dauguma jų sutiko, kad medijų ir informacinio raštingumo iniciatyvos turėtų būti integruotos į esamas pamokas, o ne pateikiamos kaip papildomos.
„Tyrimas parodė, kad jauno žmogaus nuomonė ir patirtis yra nepaprastai svarbi analizuojant skaitmeninio raštingumo temą. Tyrime dalyvavę jaunuoliai jaučia didelį poreikį kalbėti apie gyvenimą medijose ir norėtų, kad apie tai būtų mokoma kuo anksčiau“, – pasakoja P. Lenčiauskienė.
Tyrimo metu surinkta informacija bus panaudota tyrėjos P. Lenčiauskienės mokslinėje disertacijoje ir ruošiamoje mokslinėje publikacijoje, o ateityje tyrimus šia tema planuojama tęsti moksliniuose projektuose.
Tekstą parengė Austėja Vaičiulevičiūtė