Grįžti
Europos Komisijos gairėse pabrėžiama, kad dezinformacijos, melagingos informacijos ir manipuliacijų gausa yra didelis iššūkis Europai. Dėl dezinformacijos ir augančių manipuliatyvios informacijos apimčių griūva įprastinė demokratinio nuomonės ir piliečių valios formavimosi praktika.
Nors visa Europa vienodai susiduria su didžiuliu dezinformacijos ir manipuliacijų keliamu iššūkiu, vis dėlto, kiekviena jos dalis tai išgyvena ir su tuo kovoja skirtingai. Lietuvos situaciją rugsėjo mėnesį Centrinės Europos skaitmeninės dezinformacijos stebėsenos centro CEDMO Prahoje organizuotoje metinėje konferencijoje pristatė DIGIRES vadovė Auksė Balčytienė bei projekto didžiojo partnerio naujienų portalo DELFI Verslo vystymo vadovė Ieva Ivanauskaitė. Dalinamės pranešėjų mintimis apie skaitmeninės Europos ateities iššūkius ir Lietuvos kontekstą naujoje skaitmeninės erdvės realybėje.
Pasidalino praktikomis
CEDMO organizuotoje konferencija siekta atskirai įvardinti ypatingai žalingas dezinformacijos poveikio sritis, kurioms būtina taikyti teisinio reguliavimo instrumentus – drausti, šalinti, pažaboti tokio pobūdžio skaitmeninį turinį. „Tai, kas draudžiama realiame gyvenime, neturi būti toleruojama skaitmeninių tinklų erdvėje: neapykantos sklaida, jautrių visuomenės grupių išnaudojimas, karo kurstymas“, – teigia konferencijos dalyvė, projekto DIGIRES vadovė Auksė Balčytienė.
Ji pranešimu „Baltic democracies endangered – how Lithuania, Latvia, and Estonia fight for their digital futures“ akcentavo, kad profesionali žurnalistika Lietuvoje yra tarp svarbiausių visuomenės atsparumą laiduojančių veikėjų, taip pat ir pačių aktyviausių kovotojų su dezinformacija.
Tuo metu naujienų portalo DELFI verslo vystymo vadovė Ieva Ivanauskaitė savo pranešime „Invisibility cloaks: evolution of trolls in a society where the majority supports Ukraine“ siekė parodyti, kad Rusijos/Kremliaus propagandos mašina veikia ypatingai kryptingai ir nuosekliai, todėl ir atsakas turi būti koordinuotas bei labai veiksmingas, o tai pasiekti reikia tiek reguliacinėmis, tiek organizacinėmis priemonėmis.
Baltijos šalys turi ilgametę patirtį
Baltijos šalys turi ilgametę kovos su Rusijos dezinformaciją patirtį. Kaip rodo trijų šalių patirtis, teisinis Kremliaus propagandos ir neleistinos informacijos reguliavimas yra būtinas siekiant apsaugoti informacinę erdvę. Tam, kad toks reguliavimas veiktų sklandžiai, svarbus įvairių institucinių veiklų – dezinformacijos stebėsenos, savalaikio informavimo – susiderinimas. Profesionali žurnalistika Lietuvoje veikia tarsi „saugus skydas“ – informacinio gyvenimo saugiklis.
„Žurnalistai stebi viešąją erdvę, ją analizuoja, identifikuoja radikalaus pobūdžio informaciją, išfiltruoja melagienas. Tam, kad ši praktika išliktų skaitmeninių transformacijų eigoje, kad žiniasklaidos sektorius Lietuvoje būtų gyvybingas ir galėtų inovatyviai ir techniškai atsinaujinti, teikti gilias analitines faktų patikros įžvalgas, žiniasklaidai reikalinga teisinė ir ekonominė paskatos. Teisinė – saugoti ir išlaikyti teisę į spaudos laisvę; ekonominė – sudaryti sąlygų kurti kokybišką turinį, kuris atlieptų viešąjį interesą,“ – teigia Auksė Balčytienė ir priduria, kad tam, jog žiniasklaidos bendrovės būtų laisvos ir galėtų samdyti daugiau žurnalistų, investuoti į mokymus, taikyti pačius naujausius ir inovatyvius tyrimo metodus, skatinti ir palaikyti tiriamąją žurnalistiką ir analitinius projektus ir pan., reikia žiniasklaidos veikloms saugios ir teisiškai žiniasklaidos laisvę ir piliečių komunikacines teises įgalinančios aplinkos.
Atsakomybę turi prisiimti institucijos
„Ypatingai didelį vaidmenį ir atsakomybę šiame daugybinių informacinių rizikų ir pertvarkų viešosios medijų politikos sektoriuje turi prisiimti nacionalinių šalių institucijos ir visi suinteresuotieji (profesinės žiniasklaidos sektorių tematikos asociacijos, mokslininkai ir tyrėjai, medijų raštingumo ugdytojai). Kokie žingsniai realiai daromi, kas juos inicijuoja ir kokie žiniasklaidos politikos (viešosios medijų politikos) klausimai Lietuvoje yra arba turėtų būti akcentuojami kaip pirmosios būtinybės – būsimų DIGIRES tyrimų centre. Tokių aktualių sektoriaus kokybę lemiančių problemų yra daug – tai ir žiniasklaidos paramos, skaidrumo užtikrinimo, tarprūšinės koncentracijos reguliavimo, regioninės politikos, ir kt.
Bendrai kalbant, žurnalistika ir žiniasklaidos sektorius Europoje išgyvena ypatingai stiprias pertvarkas: globalių platformų („Google“, „Meta“, „Amazon“) augančios galios ir skaitmeninio dominavimo įtakoje keičiasi žiniasklaidos verslo aplinka nacionalinėse valstybėse (ypatingai mažose šalyse, tokiose, pavyzdžiui, kaip Baltijos šalys), lokaliems sektoriams reikia greitai persitvarkyti. Visa tai reikalauja drąsaus požiūrio, greitų sprendimų, didelių investicijų į atsinaujinimą. Neturint tokių resursų – gresia prarasti žiniasklaidos priemones, o sykiu ir tiriamuosius darbus, analitiškas įžvalgas, kritiškumą politikos ir verslo elitams“, – įžvalgomis dalinasi Auksė Balčytienė.
Žiniasklaidos laisvė – prioritetas
Europos demokratijos veiksmų plane žiniasklaidos laisvės stiprinimas ir kova su dezinformacija įvardintos tarp prioritetinių veiklos sričių. Siekdama kovoti su dezinformacija, EK siekia patobulinti šiuo metu veikiantį teisinių ir politinių priemonių rinkinį, skirtą kovai su išorės valstybių intervencijomis į europinę informacinę erdvę. Jau yra parengtas strateginių dokumentų rinkinys, kuriame brėžiamos pagarbios skaitmeninės veiklos gairės visiems – valstybėms ir verslams. „Skaitmeninių paslaugų aktas“ (angl. Digital Services Act, DSA) susitelkia į privatumo apsaugą ir saugų informacijos naudojimą, siekia apsaugoti pagrindines vartotojų teises (teisę į asmens duomenis, atvaizdą ir pan.) ir sukurti skaidrią internetinių platformų atskaitomybės sistemą, apsaugančią vartotojus nuo įkyraus duomenų rinkimo ir reklaminių „brukalų“ naudojant profiliavimą.
„Sustiprintas dezinformacijos praktikos kodeksas“ – tai susitarimų ir taisyklių rinkinys, kurį pasirašė didžiųjų platformų atstovai, reklamos agentūros, faktų tikrintojai, tyrimų centrai ir pilietinės visuomenės grupės. Visi pasirašiusieji įsipareigoja aktyviai demonetizuoti dezinformaciją, užtikrinti politinės reklamos skaidrumą, stiprinti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais ir tyrėjams atverti platformų duomenis.
„Apskritai kalbant, visuose šiuose dokumentuose yra įtvirtintas vertybinis politinis mąstymas, būdingas europininiam bendrojo intereso gynimo principui ir siekiams tai įtvirtinti subalansuojant skirtingus interesus. Todėl į visa tai svarbu žvelgti kaip į labai geras orientacines kryptis, kreipiančias jungtinio europinio strateginio mąstymo link. Tačiau vėlgi, ilgus metus užsitęsusios nacionalinės žiniasklaidos bėdos ir sunkumai, tokie kaip didėjanti žiniasklaidos koncentracija, žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo trūkumas, valstybės ir (arba) viešojo finansavimo skaidrumo trūkumas ir kiti klausimai, susiję su ekonomine žiniasklaidos veiklos sritimi, paliekami nacionalinėms valstybėms reguliuoti. Tad vertybės, įtrauktos į viešąją politiką ir valdymo strategijas, tebėra pagrindiniai veiksniai, galimai ilgoje perspektyvoje informacijos ir žiniasklaidos veiklas pakreipsiantys visuomenės labui“, – teigia projekto DIGIRES vadovė Auksė Balčytienė.
Šiuo metu žiniasklaidos būklės stebėseną Europoje vykdo ir įžvalgas pateikia šios grupės:
Apsikeitimas žiniomis
Konferencijos darbinis formatas konstruotas apsikeitimo žiniomis principu – trumpus pranešimus sekė diskusijos, kalbėjo politikos formuotojai (ES institucijų atstovai), politikos siekių įgyvendintojai (nacionalinių valstybių ekspertai ir specialistai), mokslininkai, žurnalistai, visuomenės aktyvistai. „Svarbiausias rezultatas, manau, kaip ir kiekvienoje efektyviai išnaudotoje konferencijoje – apsikeitimas gerosiomis praktikomis, žiniomis ir kontaktais. Kuo daugiau iš ko turėsime mokytis ar su kuo bendradarbiauti, tuo paprasčiau galėsime pasiekti ir poveikį. Su kroatais turėjome ir bendrą žinių apsikeitimą virtualioje aplinkoje jau po ko konferencijos, o su kitais pavieniais pranešėjais radome bendrų temų, kurias ilgainiui bus galima plėtoti“, – mintimis apie vykusią konferenciją dalijasi jos dalyvė DELFI verslo vystymo vadovė Ieva Ivanauskaitė.
Konferencijoje kalbėta ir apie tokias tendencijas, kaip augantis pasimetimo jausmas šiuolaikinėse visuomenėse, pasitikėjimo demokratiniais institutais (tarp tokių, kaip akivaizdžias priešpriešas iššaukianti, minima ir žiniasklaida) stoka, augantis tarpusavio susvetimėjimas ir pan. „Tokio pobūdžio pasekmių pastebėta visur Europoje, tiek senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, tiek ir jaunose demokratijose, tarp kurių yra ir Lietuva. Kalbėti apie tai, kas matoma, fiksuoti kaitą visuomenėse (populistinių nuotaikų pliūpsnius, nepasitenkinimo akcentavimą, nusivylimą) jau nebepakanka. Dabar svarbu imtis realių veiksmų – ten, kur nepavyksta dezinformacijos pažaboti teisinėmis priemonėmis, sprendimų reikia siekti partnerystės tarp skirtingas patirtis turinčių ekspertinių grupių – dezinformacijos tyrėjų, žurnalistų, mokytojų, interneto aktyvistų – plėtote. Tik taip gims patys geriausi – demokratiniai – sprendimai kovoje su dezinformacija Europoje“, – įsitikinusi Auksė Balčytienė.
Auksės Balčytienės prezentaciją galite išvysti čia
Ievos Ivanauskaitės prezentaciją galite išvysti čia
Informacija parengta remiantis Centrinės Europos skaitmeninės dezinformacijos stebėsenos centro (angl. CEDMO) Višegrado šalyse: Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje rugsėjo 22-23 dienomis Prahoje organizuotos dviejų dienų trukmės tarptautinės metinės Europos skaitmeninės erdvės stebėsenos tyrėjų ir praktikų konferencijos „Europa atsispiria informaciniam chaosui“ (angl. Europe Tackles Information Chaos) medžiagą.
Publikaciją parengė Kristina Berksun, Brigita Sabaliauskaitė
Jei kyla papildomų klausimų ar norite naudoti šioje publikacijoje pateikta medžiaga parašykite mums el.p. info@digires.lt
