Grįžti
Baltic Centre for Media Excellence (BCME) kartu su lietuvių mokslininke Dalia Bankauskaite pristatė Lietuvos medijų raštingumo sektoriaus ir politikos apžvalgą – išsamų medijų raštingumo politikos, aktyvių veikėjų ir finansavimo schemų sąvadą, kuriam parengti pasitelktos ir DIGIRES asociacijos vadovės profesorės Auksės Balčytienės ekspertinės žinios ir įžvalgos.
Studijoje „ML Mapping – Lithuania 2022“ apžvelgiama pastarųjų trejų metų Lietuvos medijų ir informacinio raštingumo (toliau – MIR) politika, nurodomos spragos ir galimos tarpdisciplininės sinergijos bei MIR kompetencijų ugdymo tendencijos.
„Istoriškai MIR visuomet buvo Lietuvos strateginėje darbotvarkėje, nors jo kompetencijų ugdymo prioritetų nustatymas kito, priklausomai nuo vidaus ir užsienio politikos situacijos. Šiuo metu visuomenės MIR įgūdžiai Lietuvoje apibūdinami kaip konkurencinis valstybės pranašumas – visuomenės MIR kompetencijos reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos konkurencingumo, skaitmeninės infrastruktūros plėtros ir tvarumo, kultūros augimo ir atsparios visuomenės, kaip sudėtinės visuotinės gynybos dalies, ugdymo“, – pasakoja mokslininkė D. Bankauskaitė.
Pasak tyrėjos, apklausti ekspertai ir valstybės institucijų atstovai pabrėžė tarpdisciplininį ir tarpsektorinį medijų raštingumo pobūdį bei konsoliduotos, nuoseklios ir ilgalaikės MIR politikos poreikį. „Šiuo metu MIR ugdomas trijose Lietuvos gyvenimo srityse: švietimo – pristatytos naujos bendrosios mokymo programos; kultūros – bibliotekų tinklui suteiktas įgaliojimas vykdyti MIR mokymus visuomenei, o kultūros sektoriui – spręsti MIR klausimus mene ir žiniasklaidoje; nacionalinio saugumo – siekiama stiprinti visuomenės atsparumą ir pasirengimą gynybai“, – sako D. Bankauskaitė.
Ekspertines įžvalgas studijai teikusios prof. A. Balčytienės teigimu, iš šios apžvalgos matyti, kad Lietuvoje į medijų raštingumo plėtotę yra įsitraukusios labai įvairios institucijos ir organizacijos: ministerijos, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida, kūrybinės industrijos, įvairūs tyrimų ir analizės centrai, o kiekvienas sektorius pasitelkia savą prieigą medijų raštingumo aktualumui pagrįsti ir veikloms organizuoti.
„Medijų raštingumas yra siejamas su kritinio mąstymo paradigma, o naujausiuose dokumentuose tokia sąvoka papildoma ir aktyvios (pilietiškos) veiklos būtinybe. Viena vertus, matant tokią įvairovę, svarbu pasidžiaugti veiklomis ir aukšta jų kokybe. Tačiau didžiausia spraga įvardinčiau tai, kad Lietuvoje visos šios veiklos yra „pabirusios“ – veikia trumpalaikio efekto nuotaikoje. Kitaip sakant, yra daug kalbėjimo, organizuojama daug mokymų, veiklų, visuomenės apklausų, bet visur stinga krypties“, – teigia A. Balčytienė.
Pasak mokslininkės, viso to pasekmė – daugybė projektų dubliuojasi, stengiasi pasiekti ir veiklas nukreipti į tas pačias visuomenės grupes. „Matyti labai daug pasikartojančių iniciatyvų, bet ne bendradarbiavimo tarp jų organizatorių. Neturint strateginio tikslo turimas žinias suimti į „vienas rankas“, prarandama galimybė auginti plačios aprėpties medijų raštingumo patirtį, kuri strategiškai vestų atsparios visuomenės ir tvarios demokratijos link. Suformuoti tokį tikslą – reiškia prisiimti atsakomybę“, – įžvalgomis dalijasi prof. A. Balčytienė.
Kaip tik tokį siekinį, profesorės teigimu, yra išsikėlusi DIGIRES asociacija – telkti, burti panašiose medijų raštingumo, visuomenės skaitmeninio atsparumo, tvarios demokratijos plėtotės tematikose dirbančius ekspertus ir organizacijas. „Manau, kad įvairių disciplinų (komunikacijos, lingvistikos, psichologijos, politikos mokslų, informacijos technologijų mokslo, antropologijos ir kt.) mokslininkų įžvalgos ir ilgalaikiai tyrimai, nukreipti į strateginį tikslą fiksuoti, analizuoti ir paaiškinti sparčiai besikeičiančią skaitmeninę realybę, galėtų būti tai, ko dabar ypatingai stinga šiuolaikinės Lietuvos viešojoje politikoje“, – įsitikinusi prof. A. Balčytienė.
Studija „ML Mapping – Lithuania 2022“ atlikta Baltic Center for Media Excellence (BCME) užsakymu.
