Grįžti
Balandžio 17 d. projekto BECID (Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centras) iniciatyva surengtas internetinis Baltijos šalių seminaras, kurio metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių atstovai iš įvairių sektorių diskutavo apie rizikas bei galimas bendradarbiavimo iniciatyvas, siekiant stiprinti visuomenės skaitmeninį atsparumą ir didinti medijų raštingumą Baltijos šalyse.
„Medijų ir informacinio raštingumo veiklos turi būti nuolat vykdomos, tačiau svarbu konkurencinę mąstyseną pakeisti bendradarbiavimo mąstysena. Didžiulė problema, su kuria susiduriame šiandien, yra informacijos perteklius, o taip pat pasitikėjimo žiniasklaida ir kitomis institucijomis trūkumas. Privalome edukuoti visuomenę, palaikyti ir stiprinti žiniasklaidą, pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą“, – sakė BECID projekto vadovė Maia Klaasen, pristačiusi BECID projekto tikslus, vykdomas veiklas bei vienerių veiklos metų pasiekimus.
Profesorės Auksės Balčytienės moderuotos diskusijos lietuvių kalba metu pabrėžta pasitikėjimo institucijomis stiprinimo svarba, sutarta, kad būtinas visuomenės švietimas, bendradarbiavimo tarp institucijų stiprinimas, svarbių tyrimų inicijavimas. Bendroje diskusijoje anglų kalba aptarti sąlyčio taškai ir ateities planai. Suprasta, kad tam tikros problemos ir iššūkiai yra panašūs, o sprendimo būdus galima atrasti dirbant drauge.
Dialogo svarba
„Džiugu, kad juntamas institucijų susitelkimas, vyksta stiprus bendradarbiavimas. Vis dėlto, nuolat dygsta naujos problemos, kurios yra linkusios daugintis. Todėl jaučiamės, lyg eitume paskui jas. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai suteiktas kovos su dezinformacija leidimas blokuoti dezinformaciją skelbiančias svetaines. Tačiau didžiausia problema – dezinformacija, sklindanti socialiniuose tinkluose“, – teigė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys pabrėžė, kad dezinformacijos ir informacinių grėsmių sankryžoje svarbus dialogas, ypač tarp teisės specialistų, politinės komunikacijos specialistų ir žiniasklaidos.
Visuomenės švietimas – kertinis veiksnys siekiant atsparumo
Diskusijos dalyviai bendrai sutarė, kad vienas svarbiausių veiksnių stiprinant visuomenės atsparumą yra švietimas. Pasak Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos strateginės analizės skyriaus viršininkės Margaritos Dobryninos, vykdant plačią švietėjišką veiklą, informuojant visuomenę, didinamas jos pasitikėjimas valstybės institucijomis, o tuomet auga ir pasitikėjimas savo sprendimais, atsaprumas priešiškoms valstybėms. Tačiau, pasak M. Dobryninos, trūksta tyrimų, kaip dezinformacija naudojama per politinius rinkimus, o tai yra ypač aktualu šiuo metu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo programų skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Ferrari teigimu, visuomet kyla klausimas, apie kokį švietimą kalbama: formalų, neformalų ar suaugusių? Kadangi, pasak jos, tam yra sukurtos atskiros programos.
„Kalbant apie formalųjį švietimą, mokytojai turi labai daug darbo, visą sąrašą papildomų mokymų, kurie jiems yra privalomi. Todėl svarbu, kad naujos jiems rengiamos priemonės nebūtų dar vieni mokymai ar užduotys. Mokytojai tam tiesiog neturės laiko, tokios priemonės sulauks atmetimo reakcijos. Mokymas vyksta horizontaliai ir integruotai – todėl naujos medijų ir informacinio raštingumo ugdymo priemonės turi būti lengvai integruojamos į mokomą dalyką ar temą. O štai neformaliame švietime – neribotos galimybės“, – sakė ji.
Ąžuolyno bibliotekos vyresnysis metodininkas specialistų mokymams Lukas Volskis, kalbėdamas apie Ąžuolyno bibliotekos kuruojamą medijų ir informacinio raštingumo programą, apimančią penkias skirtingas temas, kuriomis yra vedami visuomenės mokymai, pabrėžė, kad susiduriama su nemažais iššūkiais. Vienas jų yra tas, kad bibliotekų tinklas Lietuvoje yra labai platus (iš viso veikia 67 bibliotekos, neįskaitant jų padalinių ir akademinių bibliotekų), o bibliotekų ir jose dirbančių bibliotekininkų kompetencijų lygis netolygus.
„Dar viena problema yra ta, kad dalis visuomenės narių ateina į mokymus su išankstiniu nusiteikimu, jog daug žino, tačiau praktika rodo, kad iš tiesų visuomenei trūksta informacijos, todėl jos turimos žinios nėra tokios geros, kaip įsivaizduojama. Ne mažiau sudėtingas visuomenės pritraukimo į mokymus klausimas, kadangi didžioji žmonių dalis yra užsiėmusi, ypač dienos metu, kuomet vykdomi mokymai“, – pasakojo L. Volskis.
Žiniasklaidos vaidmuo ir ryšys su auditorija
Diskusijos metu didelis dėmesys skirtas žiniasklaidos sektoriaus vaidmeniui bei naujai priimtam Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
„Jame kalbama apie žiniasklaidos viešumo pareigą visuomenei – kas žiniasklaidos priemonę valdo, kodėl vienoks ar kitoks pranešimas toje žiniasklaidos priemonėje pasirodė. Taip pat atsiranda nauja sąvoka – valstybės reklama (angl. state advertising)“, – kalbėjo Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas.
Tuo metu Lietuvos Žurnalistų Sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad didžiausias klausimas yra šio naujai priimto akto praktinis įgyvendinimas. „Turime daug neatsakytų klausimų“, – sakė jis.
„Media4Change“ vadovės, prie Kultūros ministerijos veikiančios Medijų tarybos pirmininkės Neringos Jurčiukonytės teigimu, svarbu stiprinti žiniasklaidą, ypač finansiškai ir tvariai, nes ji atlieka filtro funkciją. Vis dėlto, pasak diskusijos dalyvės, pastebima, kad žmonės vis mažiau skaito.
„Mums trūksta tyrimų, kokie iš tiesų yra auditorijos poreikiai? Štai BBC atlikęs tokį tyrimą nustebo – pasirodo, kad dirba vienaip, o auditorijos lūkesčiai yra visai kitokie“, – kalbėjo N. Jurčiukonytė.
Pasak jos, labai svarbi ir empatija. „Jeigu neturime empatijos, prarandame ryšį su auditorija, kuris toks reikšmingas kovojant su dezinformacija“, – įsitikinusi N. Jurčiukonytė.
Tuo metu Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės patarėjo Romano Judino įvardyta problema yra ta, kad neaktualios problemos žiniasklaidoje pristatomos kaip aktualios. Todėl, pasak specialisto, svarbu didinti žiniasklaidos ekspertinį supratimą, kad iš nieko nebūtų daroma problema.
Teksto autorė – Kristina Berksun
