Grįžti
Gegužės 7-ąją šalies žiniasklaidos darbuotojai minėjo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tai puiki proga pasidalinti refleksijomis apie tai, kokius svarbiausius iššūkius patiria pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida bei, kaip su jais tikimasi susidoroti.
Bendram siekiui didinti visuomenės skaitmeninį atsparumą bei mažinti dezinformacijos poveikį susivieniję Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES asociacijos mokslininkai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai atkreipia dėmesį, kad vienas opiausių šio laikmečio informacinių iššūkių yra jau ne pirmaus metus vykstanti regioninės žiniasklaidos sektoriaus transformacija.
Perspėjama, kad laiku neradus tinkamų problemos sprendimo priemonių, pasekmės vietos žiniasklaidai ir žurnalistams gali tapti negrįžtamai sudėtingos – regioninės žiniasklaidos nykimas stebimas visame pasaulyje.
Atlieka specifinę misiją
„Sparčiai besitraukianti naujienų pasiūla regionuose, didėjanti interesų įtaka ir argumentuotos kritikos stygius sukuria palankią terpę taip vadinamoms „žinių dykumoms“, t. y. turinio nutylėjimams ar realiam veiklos atsitraukimui formuotis. Dar daugiau, dėl skaitmenizacijos įtakos intensyvėjant technologinei transformacijai ir su tuo susijusiems informacijos ir žinių naudojimo pokyčiams, taip pat nepaisant sparčiai augančios informacinės aprėpties bei technologinio pasiekiamumo, menksta žinių ir politinio gyvenimo kokybė“, – sako DIGIRES asociacijos vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU profesorė Auksė Balčytienė.
Pasak mokslininkės, ne vienas atliktas tyrimas rodo, kad demokratiniame pasaulyje regioninė žiniasklaida atlieka specifinę visuomenės informavimo paskirtį ir misiją bei yra būtina demokratijai palaikyti. Regioninė žiniasklaidos būklė, jos turinio kokybė, pasiekiamumas, nepriklausomybė nuo politikų yra nuolat veikiamos ekonominių, demografinių ir kitų socialinę bei geografinę atskirtį galimai lemiančių veiksnių. Neatsitiktinai regioninės žiniasklaidos situacijos gerinimas yra įtrauktas ir tarp veiklos uždavinių Lietuvos visuomenės informavimo politikoje.
Keičiasi požiūris į spausdintą žodį
Neseniai LR Seimas patvirtino naują žiniasklaidos rėmimo modelį – šiuo metu veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą SRTRF jau kitąmet pakeis Medijų rėmimo fondas MRF, kuris, kaip ir jo pirmtakas, skirstys valstybės paramą žiniasklaidai. Priimtose pataisose numatyta, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei, tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams pagal tarybos siūlomas programas.
Naujojo žiniasklaidos rėmimo modelio priėmimas yra laukta naujiena regioninių žiniasklaidos priemonių darbuotojams, leidėjams, vietos žurnalistams. „Džiaugiamės, kad įvyko permainos, nes jų reikėjo. Itin džiugina naujas požiūris, kad nuo šiol bus remiami ne tik kultūriniai žurnalistinio turinio projektai, bet ir žiniasklaidos priemonių veikla – technologiniai procesai, skaitmenizacija, profesinis žurnalistų kompetencijų kėlimas“, – sako Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja, laikraščio „Banga“ vyriausioji redaktorė Vilija Butkuvienė.
Pasak pašnekovės, po COVID-19 pandemijos, Rusijos invazijos į Ukrainą ypač finansinė vietos žiniasklaidos situacija dar labiau pablogėjo. Dėl išaugusių prenumeratos pristatymo įkainių, ženkliai pakilusių spaustuvės kaštų ne vienas leidinys yra priverstas pereiti į skaitmeninę erdvę ar net visiškai nutraukti savo veiklą. Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos duomenimis 2009 m. Lietuvoje buvo leidžiama 250 pavadinimų spausdintų laikraščių, pernai tokių buvo likę 154.
Naujas modelis teikia vilčių
„Svarbu ne tik dedikuoti dalį fondo resursų regionams, bet ir skatinti regioninės žiniasklaidos raidą, transformaciją, o spausdinto žodžio atveju – ir skaitmenizaciją. Akivaizdu, kad jau labai greitai skaitmeninis raštingumas ir informacijos prieinamumas internetu nebebus jokiu iššūkiu. Regioninė žiniasklaida turi tam ruoštis tiek technologiškai, tiek keisdama savo veiklos ar verslo modelius, o naujas fondas bus pasiruošęs jai padėti tai padaryti“, – sako LR Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.
Pasak politiko, valstybės pareiga yra suteikti galimybes ir resursus esamos regioninės žiniasklaidos stiprėjimui bei transformacijai, naujų žiniasklaidos priemonių kūrimuisi ar atsikūrimui ten, kur jos nunykusios. „Stiprinti kokybišką, ne išimtis ir tiriamąją, žurnalistiką regionuose yra vienas pagrindinių uždavinių. Esu tikras, kad ši veikla bus finansuojama vienos kuriamo fondo programų. Nemaža dalis detalių, susijusių su fondo veikla, bus nustatyta poįstatyminiuose aktuose. Tiriamosios žurnalistikos regionuose finansavimo klausimas kaip tik yra sprendžiamas darbo grupėje, rengiančioje kuriamo fondo finansavimo gaires“, – sako viceministras.
Pasak jo, naujoji įstatymo redakcija yra progresyvi tuo, kad MRF, skirtingai nuo SRTRF, įgalintas spręsti tiek šiandienines, tiek būsimas žiniasklaidos ir medijų srities problemas, lanksčiai prisitaikyti prie žiniasklaidos srities ir medijų ekosistemos pokyčių.
Auganti grėsmė išnykimui
Pasak DIGIRES mokslininkės prof. A. Balčytienės, tyrimuose ne kartą akcentuota, kad regioninės žiniasklaidos ekonominis ir politinis nepriklausomumas yra auganti mūsų šalies problema. Medijų pliuralizmo stebėsenos (angl. Media Pluralism Monitor, MPM) rezultatai rodo, kad šiuo metu regioniniam žiniasklaidos verslui kylanti rizika dar yra vertinama kaip vidutinė, nors 2022 m. rizikos laipsnis buvo 38 proc.
„Tačiau tai jau gali būti signalas apie artėjančią rimtą krizę, kuomet žiniasklaidos situacija regionuose keisis pernelyg drastiškai negatyvia linkme, kas jau vyksta daugelyje pasaulio šalių“, – sako prof. A. Balčytienė.
Mokslininkės teigimu, pirmiausia į lokalių bendruomenių įtraukties problemas, susijusias su pilietinio gyvenimo kokybe ir jos gerinimo veiksmais, buvo atsigręžta teritoriškai didesnėse demokratinio pasaulio valstybėse, tokiose kaip JAV, Australija, tačiau jau kurį laiką regioninės žiniasklaidos problemos pradėtos aktualizuoti ir mažose valstybėse, kuriose įprastai formavosi žiniasklaidos konglomeratai – žinių ir technologijų centrai, be išimties augantys verslo ir politikos sostinėse.
