Grįžti
Melagingos naujienos plinta sparčiai it stiprus virusas. Vieni, atsparesni vartotojai, sugeba prieš jas atsilaikyti, kiti – jomis „užsikrečia“ ir toliau platina. Siekdamos kiek įmanoma tam užkirsti kelią, žiniasklaidos priemonių redakcijos pasitelkia faktų tikrintojų pagalbą. DIGIRES puslapyje skiltyje Patikrinti faktai galite peržiūrėti jau patikrintas melagingas naujienas.
Kokios melagingos naujienos plinta pastaruoju metu ir kaip apie jas sužinoti, atsako naujienų portalo DELFI projekto „Melo detektorius“ vyr. redaktorė, faktų tikrintoja Aistė Meidutė.
„Šiuo metu labiausiai plinta melaginga informacija apie Vakarus, Europos Sąjungą, taip pat sąmokslo teorijos apie vabzdžių valgymą, populiari ir karo Ukrainoje tema. Į Lietuvą ateina ir daug dezinformacijos, susijusios su klimato kaita. Taip pat dar visai neseniai, vasario mėnesį, po žemės drebėjimo Turkijoje, buvo pasirodę gandai, kad neva Vakarai sukėlė šį žemės drebėjimą, naudodami klimatinius ginklus. Pastebime tendenciją, kad dažnai tai, kas sklido JAV ar kitose Vakarų Europos šalyse, po kelių savaičių ar mėnesio plačiu mastu pasirodo ir Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu sumažėjo dezinformacijos srautai apie COVID-19 vakcinas. Tokios dezinformacijos nuo pat vakcinų atsiradimo pradžios stebėjome ir tikrinome labai daug. Buvo mėnesių, kai vien tik tokia melaginga informacija ir plito“, – pasakoja A. Meidutė.
Faktų tikrintojos teigimu, visi jos ir kolegų patikrinti faktai atsiranda naujienų portalo DELFI projekto „Melo detektorius“ polapyje. Be to, neseniai „Delfi TV“ kas savaitę pradėta transliuoti reportažus apie pastaruoju metu labiausiai plitusias melagingas naujienas. „Juose pristatau populiariausius, dažniausiai tą savaitę matytus dezinformacijos naratyvus ir trumpai paaiškinu, kodėl jie yra neteisingi“, – sako A. Meidutė.
Profesionalių žurnalistų – faktų tikrintojų patikrinta informacija publikuojama ir asociacijos DIGIRES svetainėje. Jais gali bei yra skatinami dalintis regioninės žiniasklaidos kanalai, socialinių tinklų vartotojai, tačiau prašoma nurodyti pradinį informacijos šaltinį puslapį www.digires.lt.
„Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas ir socialinių tinklų plėtrai. „Ilgą laiką „Melo detektorius“ turėjo tik „Facebook“ kanalą, todėl pradėjome kurti ir trumpus vaizdo įrašus „TikTok“ bei „Instagram“ platformose. Juose išaiškinu pasirinktą melagingą naujieną, pateikdama šaltinius, kuriais remdamiesi įrodėme, kad teiginys yra neteisingas“, – pasakoja A. Meidutė.
Faktų tikrintoja ragina skaitytojus siųsti redakcijai įtarimus sukėlusią informaciją, kad galėtų ją patikrinti. Tai, kokios naujienos bus tikrinamos, apibrėžia „Melo detektoriaus“ metodologija. „Pirmiausia atsižvelgiame į paplitimą, publikavimo dažnumą – t. y. kaip dažnai publikuojami tam tikri naratyvai, žinutės. Taip pat į temos aktualumą – t. y. ar tai yra susiję su įvykiais, kurie šiuo metu jaudina visuomenę, kelia poliarizaciją. Tikriname tuos teiginius, kurie yra aktualūs, plačiai paplitę ir kelia pavojų visuomenei, gali kirštinti žmones, turi neigiamą, ardomą galią bei kuriuos įmanoma patikrinti remiantis atviraisiais šaltiniais bei įrankiais“, – sako faktų tikrintoja A. Meidutė.
