Grįžti
„Psichologinis pasirengimas ir gebėjimas operatyviai susireguliuoti vidinį atsaką į informacijos šaltinį yra šiuolaikinio informacinio atsparumo esmė“, – įsitikinusi DIGIRES vadovė ir vyriausioji tyrėja, prof. Auksė Balčytienė, lapkričio 8 d. dalyvavusi Lrytas.lt organizuotoje „Saugumo kodas“ konferencijoje.
Sesijos apie dezinformacijos kampanijas metu, aptariant ir išryškinat naujausias kovos strategijas, įžvalgomis taip pat dalijosi plk. Gintaras Bagdonas, majoras Tomas Balkus bei diskusijos moderatorius dr. Nerijus Maliukevičius.
Pasak panelinės diskusijos dalyvių, kovoje su dezinformacija labai svarbus iniciatyvos centras. Mokytis atpažinti melą, aktyviai sekti ir palaikyti medijų raštingumo idėjas yra labai svarbu, tačiau dar svarbiau yra išmokti atpažinti ir įsisąmoninti savas reakcijas. Ir čia formuluojama užduotis kiekvienam iš mūsų.
„Negalima sakyti, kad reakcijų valdymas yra svarbiau nei fokusuotas pasiruošimas atpažinti ir dekonstruoti melagienas ar turėti kitų medijų raštingumo įgūdžių, tokių kaip kad nuolat sekti profesionalią žiniasklaidą ir susivokti socialinių tinklų algoritmų pinklėse. Tačiau mes jaučiame greičiau, nei mąstome. Todėl būti psichologiškai pasirengus atpažinti mąstymo klaidas ir išankstinių įsitikinimų nulemtus pasirinkimus yra toks įgūdis, kurį būtina sistemingai treniruoti. Tokiam lavinimuisi tobulai tinka visa, kas mus supa. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau tinka net ir manipuliatyvus socialinių tinklų turinys ar kibernetiniai išpuoliai“, – teigia A. Balčytienė.
Pasak ekspertės, nei viena visuomenė nėra homogeniškas junginys. Priešingai – visuomenės sampratoje apsijungia daugybė skirtingų „pasaulių“, o tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus atsakas į jį pasiekiančią informaciją gali būti vis kitoks, priklausomai nuo turimos patirties.
„Sąlytis su informacija veda į specifinius atsako būdus, kuriuos sukelia emocijos, t. y. impulsai, kurie visiems yra vienodi – tai gali būti baimės ir pasipiktinimo arba nuostabos atsakas. Tik vėliau, po kažkiek mikrosekundžių, tai, kas išjausta, yra įvardijama žodžiais ir įgyja „asmeninio pasakojimo“ pavidalą. Kaip tik taip įsigyvena kiekvieno iš mūsų unikalaus gyvenimo patirtis“, – pasakoja A. Balčytienė.
Būtent toks jausmų sužadinimo ir praeities budinimo procesas, mokslininkės teigimu, išskiria socialinių tinklų įtakas iš viso kitokios informacijos naudojimo repertuaro.
„Socialiniai tinklai leidžia informacines patirtis pažinti plačiau, tarsi iš paukščio skrydžio. Ypač tuomet, kai paliečiamos naujos ir šviežios, arba kurį laiką buvusios užmirštos ir į paraštes nustumtos temos, kurios sprogsta lyg rezonansiniai įvykiai, iššaukdamos greitas emocines reakcijas (dėl užslopinto nusivylimo, nepasitenkinimo, pykčio, arba strategiškai siekiant tai dar labiau sukelti ir stiprinti). Todėl turime šansą pamatyti visko – ir labai įdomių, naujų minčių, mandagaus palaikymo ar pagrįstos kritikos, bet ir akivaizdžios agresijos, pažeminimų ir abejingumo“, – teigia mokslininkė.
Pasak A. Balčytienės, aktyvus tokio atsako fiksavimas ir rūšiavimas yra savotiškai vertingas procesas, nes, sekant savuosius impulsus, galima pajusti skirtingas nuotaikas ir atsekti iš turimos patirties kylančias žodines konstrukcijas, sykiu atpažįstant ir grupės bendrumus, kurie gali apsijungti į aktyvią pilietinę poziciją arba nuklysti į konspiracijas.
„Todėl savisąmoningumo žadinimą galima pavadinti naujuoju posūkiu medijų raštingumo mokyme. Trumpiau sakant, svarbu mokytis ne tik skirtingų medijų raštingumo temų, bet ir išmokti atpažinti, kokią asmeninę patirtį sužadina nauja informacija ir kaip ji skatina veikti – ar išmoningai ir atsakingai, ar piktai ir agresyviai“, – įsitikinusi A. Balčytienė.
Tekstą parengė – Kristina Berksun
Nuotraukos: Lrytas.lt
