Grįžti
Spalio 19 d. projekto BECID, kuriame veiklą vykdo DIGIRES, iniciatyva vienu metu visose trijose Baltijos šalyse vyko nuotoliniai medijų raštingumo mokymai, skirti mokytojams, bibliotekininkams, jaunimo darbuotojams bei regionų žurnalistams. Lietuvių, latvių ir estų kalbomis vykusių seminarų metu daugiausia dėmesio skirta dezinformacijos, kritinio mąstymo bei faktų tikrinimo temoms.
Lietuvoje seminarą „Informacinis raštingumas: kodėl pilkojoje zonoje mąstome kritiškai?“ vedė DIGIRES asociacijos narys, informacinių ir psichologinių operacijų bei dezinformacijos ekspertas Darius Remeika. Mokymų metu jis pasakojo apie vieną iš labiausiai paplitusių kognityvinių klaidų – dichotominį mąstymą, kuris nesąmoningai stumia visuomenę konfrontacijos, poliarizacijos ir neapykantos kalbos link.
„Pagrindinė visuomenės poliarizacijos priežastis – dichotominis mąstymas. Vertiname dalykus kaip juodus arba baltus, gerus arba blogus. Baltoje pusėje matome save ir iš šios baltos perspektyvos žiūrime ir vertiname kitus. Toks mąstymas dažnai pereina į skaldančią komunikaciją ir veiksmus: skleidžiame neapykantos kalbą, naudojame necenzūrinius žodžius“, – sakė D. Remeika.
Pasak jo, greitas atsakymas – lygu poliarizuotas atsakymas, o kritinis mąstymas prasideda pilkojoje zonoje. Gera žinia ta, kad kritinio mąstymo galime išmokti. „Stebėkime save ir pagaukime, mąstant poliarizuotai. Užduokime sau klausimą – ar tam turiu faktinių įrodymų? Galbūt suprasime, kad iš pirmo žvilgsnio balta iš tiesų yra šviesiai pilka? Visada prieš komunikuodami pamąstykime“, – patarė specialistas.
Užsiėmimo metu dalyviai taip pat atliko pratimus, skirtus stiprinti atsparumą manipuliacijoms ir informacijos sutrikimams, tokiems kaip dezinformacija, netikros naujienos ar propaganda, kurie ypač pasireiškia krizių laikotarpiu ir neapibrėžtumo situacijose.
D. Remeikos teigimu, žmonės yra labiausiai pažeidžiami neapibrėžtumo sąlygomis, t. y. tuomet, kai egzistuoja daugiau nei vienas pasirinkimas arba esame pasirinkimo kryžkelėje.
„Žmogus turi pasąmoningą norą kontroliuoti ateitį. Kuomet nežinome, kas mūsų laukia, negalime kontroliuoti situacijos, patenkame į nežinomybę. Kuo daugiau neapibrėžtumo skirtingose gyvenimo srityse – tuo blogiau jaučiamės. Neapibrėžtumo situacijoje mums reikia atsakymų, todėl pradedame jų ieškoti žiniasklaidoje, internete. Tačiau nebūtinai sumažiname neapibrėžtumą – kartais beieškodami jį tik padidiname. Krizių akivaizdoje beveik visada pirmiausia pasirodo neištirta informacija, o dažnu atveju tai būna dezinformacija. Dezinformacijos kūrėjai ir skleidėjai visuomet turi pranašumą prieš faktus, nes jie sukuria tiesas, interpretacijas ir visada būna pirmi“, – sakė D. Remeika.
Pasak jo, kovoje su dezinformacija svarbų vaidmenį atlieka faktų tikrinimas. Tačiau net ir tikrindami faktus galime padaryti klaidų. Šiandien moksle atrasta ir apibrėžta 250 kognityvinių klaidų. D. Remeika supažindino su penkiomis dažniausiai pasitaikančiomis tikrinant faktus:
Tuo pat metu vyko seminarai latvių bei estų kalbomis. Seminaro latvių kalba metu kalbėta apie tai, kodėl reikalingas faktų tikrinimas, aptarta Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (IFCN) svarba, kalbėta apie nuomonių ir faktų skirtumus, supažindinta su faktų tikrinimo instrumentais. Seminaras estų kalba buvo skirtas aptarti, kodėl svarbu tikrinti faktus ir kokios gali būti neigiamos melagingų ar klaidinančių įrašų socialiniuose tinkluose pasekmės. Seminare taip pat buvo kalbama apie tai, kaip atskirti, kada turinys yra žalinga dezinformacija, o kada tik pokštas.
Publikacijos autorė – Kristina Berksun
