Grįžti
Spalio 3 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriate vykusiame skaitmeninio atsparumo sektoriaus DIGIRES SĄJŪDŽIO susibūrime, siekiant rasti sprendimų visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimui, kalbėta itin svarbiomis švietimo, kultūros, krašto apsaugos, žiniasklaidos stiprinimo ir kitomis temomis.
MIR mokyklų ugdymo programose
Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto docentė, muzikos pedagogė dr. Emilija Sakadolskienė atkreipė dėmesį, kad ir muzika gali skleisti neapykantą, tačiau jos pranešimo tikslas buvo supažindinti medijų ir informacinio raštingumo srityje dirbančius ekspertus su naujomis mokinių ugdymo programomis bei akcentuoti jų skirtumus nuo ankstesnių.
Pasak mokslininkė, ir anksčiau buvo sukurta daug programų, bet jos nebuvo integruotos į bendrųjų mokymo dalykų programą. „Lietuvoje dar vyrauja dalykinis mokymas, vis dar ne kaip Skandinavijos šalyse, kur viskas integruota, tačiau jau judama ta linkme“, – sakė dr. E. Sakadolskienė.
Pasak ekspertės, kompetencijomis grįstas ugdymas yra integracinio ugdymo pagrindas, o kompetencijų aprašuose MIR minimas gausiai. Tačiau šioms kompetencijoms ugdyti vis dar trūksta metodinės medžiagos, kurią galėtų padėti rengti ir NVO sektorius. Būtent čia dr. E. Sakadolskienė teigė matanti perspektyvas plėtrai.
Pasitikėjimo žiniasklaida klausimas
Naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė savo pranešime labiausiai akcentavo pasitikėjimo žiniasklaida klausimą, kuris, pasak jos, išties kelia nerimą. Pasak jos, tyrimai atskleidžia tiesioginį ryšį tarp pasitikėjimo žiniasklaida ir valdžios institucijomis.
Pasak R. Lukaitytės-Vnarauskienės, naujienų portalus naudoja tikri naujienų skaitytojai, tačiau vis daugiau žinučių, taip pat ir žiniasklaidos, juos pasiekia per socialinius tinklus, tą rodo ir „Eurobarometro“ tyrimai. „Tai didelis pavojus visuomenei, nes socialiniuose tinkluose turinys yra algoritmizuotas. Žmonės galvoja, kad jie renkasi, ką skaityti, o iš tiesų algoritmai renkasi juos“, – teigė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
„Reuters Institute“ duomenimis, keturi iš devynių asmenų laikosi naujienų dietos, sakydami, kad žiniasklaidoje daug negatyvo. Tai yra pavojinga, nes tuomet žmogus vartoja kelių tinklaraštininkų turinį ir ramiai gyvena, nematydamas naujienų ir nuomonių įvairovės“, – teigė pranešėja.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė taip pat pastebėjo, kad mažėja skaitančių ir auga žiūrinčiųjų skaičius. Pasak pranešėjos, į tai turėtų reaguoti žiniasklaida ir didinti turinio formų įvairovę.
Žiniasklaidos ekspertė atkreipė dėmesį ir į dirbtinio intelekto keliamus iššūkius. „Dirbtinio intelekto plėtra lems tai, kad bus begalė informacijos ir nebeaišku, kas generuos turinį, atsiras sintetiniais DI parengtais tekstais paremtos interneto svetainės. Tai mums duoda dideles galimybes atkurti pasitikėjimą realių žurnalistų rengiamu turiniu “, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Žemas gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis
Apie žemą visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida ir valstybės institucijomis kalbėjo ir VU Komunikacijos fakulteto docentė Dalia Bankauskaitė. Jos teigimu, praėjusiais metais šešiose Europos šalyse atliktas lyginamasis tęstinis visuomenės atsparumo tyrimas parodė, kad vienoje iš tyrimo aprėpties šalių – Ukrainoje – visuomenės atsparumas yra didžiausias, kadangi visuomenė labiausiai mobilizuojasi krizių atveju.
Tuo metu Lietuvoje tyrimas parodė aukštą nepasitikėjimo lygį, vadovavimąsi išankstinėmis nuostatomis. Remiantis tyrimo duomenimis, visuomeninis atsparumo lygis Lietuvoje yra aukštas, bendruomeninis – žemesnis, o individualus – pats žemiausias. Taip pat itin žemas pasitikėjimas valstybės institucijomis.
„40 proc. Lietuvos visuomenės nežino, ar bendruomenės nariai pasitiki vieni kitais, ar padėtų vienas kitam kritiniu atveju, ar bendruomenėje vyrauja geri tarpusavio ryšiai“, – vardijo D. Bankauskaitė.
Pasak jos, daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki NATO ir kariuomene, išaugo pasitikėjimas NVO. Tuo metu žiniasklaida pasitiki vos 15 proc. žmonių. Pasitikėjimas Vyriausybe, Prezidentūra, Parlamentu, savivalda krizės atveju taip pat labai žemas. Pasak D. Bankauskaitės, tai yra blogas rezultatas, nes būtent žiniasklaida ir oficialios valdžios institucijos, o ne socialiniai tinklai, yra pagrindiniai patikimos informacijos šaltiniai.
Ryšys tarp poliarizacijos ir dezinformacijos
Apie neseniai publikuotus tyrimus renginyje kalbėjo ir VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė. Pasak mokslininkės, poliarizacija yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės skleidžia ir platina dezinformaciją.
„Poliarizacija nėra naujas reiškinys. Tačiau ji vis labiau auga. Atsiranda visuomenės pasidalijimas į grupes, paremtas ne ideologija, o tapatybe, kuomet viena grupė vertina kitą kaip grėsmę“, – sakė A. Ramonaitė.
Profesorės teigimu, akademinėje aplinkoje vis labiau įsigali ir jausminės, emocinės poliarizacijos sąvoka.
A. Ramonaitės Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad gyventojai pastebi saviraiškos laisvės sumažėjimą, marginalizaciją. Apklausos dalyviai jaučia valdžios sukeltą visuomenės susipriešinimą.
Pasak pranešėjos, Osmundseno ir kt. 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė kelias teorijas, kodėl žmonės dalinasi melagienomis. Nemokšiškumo teorija teigia, kad melagienų platintojai nesupranta, ką daro, jiems trūksta išprusimo. Pasak griovimo teorijos – melagienų platintojai yra piktybiniai veikėjai, specialiai skleidžiantys dezinformaciją. Trečioji priežastis aiškinama būtent poliarizacijos teorija.
A. Ramonaitės teigimu, vyresnio amžiaus žmonės melagingą informaciją platina labiau, nes yra įpratę, kad jei tai yra naujiena, vadinasi, tai yra tiesa.
Plačiau apie DIGIRES SĄJŪDIS 2023 skaitykite čia
Teksto autorė – Kristina Berksun
