Grįžti
Nors „TikTok“ vartotojų skaičius Baltijos šalyse yra gana panašus, tačiau šios platformos naudojimas tarp politikų ir reakcija į jų skelbiamą turinį visose trijose valstybėse labai skiriasi. Uždraudus Kremliaus televizijos kanalus, „TikTok“ tapo puikia terpe skleisti Kremliaus naratyvus. Latvijos valstybės saugumo tarnyba jau pradėjo septynis baudžiamuosius tyrimus dėl paramos Maskvai socialiniame tinkle „TikTok“. Tuo metu Lietuva ir Estija laikosi švelnesnio požiūrio, rašoma Baltijos tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ apžvalgoje apie „TikTok“ naudojimą Baltijos šalyse.
„TikTok“ Baltijos šalių politikoje
Latvijoje per pastaruosius kelerius metus Kinijai priklausančios platformos vartotojų skaičius išaugo keturis kartus – ja naudojasi kas penktas gyventojas. Šioje šalyje, skirtingai nei kaimynėse Lietuvoje ir Estijoje, „TikTok“ taip pat intensyviai naudojasi ir vidutinio amžiaus žmonės, kurie tam tikroje amžiaus grupėje sudaro apie 20 proc. vartotojų. Tuo metu Lietuvoje ir Estijoje, kaip rodo „Eurobarometro“ apklausa – šis skaičius yra perpus mažesnis.
„TikTok“ vartotojų skaičius yra gana panašus visose trijose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje ir Estijoje platforma beveik nenaudojama politiniais tikslais, o jei ir naudojama, tai tik liberalių partijų atstovų. Baltijos šalyse populiariausia platforma, naudojama rinkėjams pasiekti, išlieka „Facebook“.
Lietuvoje tik 8 iš 141 parlamentaro turi „TikTok“ paskyras su daugiau nei šimtu sekėjų. Trys populiariausios paskyros priklauso Laisvės partijos atstovams. Populiariausi „TikTok“ naudotojai yra parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius (108,4 tūkst. „patinka“ paspaudimų), partijos įkūrėja, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (107,9 tūkst. „patinka“ paspaudimų) ir parlamentarė Morgana Danielė (49,8 tūkst. „patinka“ paspaudimų).
Visų trijų politikų skelbiamas turinys yra labai panašus. Dažniausiai tai yra politinė reklama, ištraukos iš konferencijų ir pasisakymai parlamente. 2022 m. T. V. Raskevičius paskelbė 12 vaizdo įrašų, kuriuose akcentuojama partijos darbotvarkė ir vertybės: Partnerystės įstatymo priėmimas, kampanija prieš patyčias ir neapykantą kurstančią kalbą, nedidelių kanapių kiekių dekriminalizavimas. A. Armonaitė šioje platformoje buvo dar mažiau aktyvi. Ji paskelbė aštuonis vaizdo įrašus apie savo darbą vyriausybėje ir paramą Ukrainai. Trečia pagal populiarumą „TikTok“ politikė Lietuvoje M. Danielė per 2022 m. paskelbė 15 įrašų.
Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius sako, kad tokia tendencija nestebina: „Jų rinkėjai yra „TikTok“ vartotojai ir jie nori juos pasiekti (…) „TikTok“ politikai tikrai nenaudoja, siekdami pasiekti vyresnius ar pagyvenusius rinkėjus, nes tai reikštų, kad reikės įdėti daugiau pastangų, nei kad iš to bus gaunama naudos“. Pasak L. Ulevičiaus, „TikTok“ formatas – trumpi vaizdo įrašai su mažai teksto – skirtas emocijų protrūkiams, o ne rimtoms diskusijoms.
Tokios nuomonės laikosi ir jaunimo įkurto politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ mentorė Rugilė Andrejevskytė: „Viena vertus, politikams sunku bendrauti per „TikTok“, nes jų turinys nelengvai sulaukia didelio peržiūrų skaičiaus (…) Negana to, „TikTok“ formatas yra sudėtingesnis, nei kad įrašo sukūrimas „Facebook“ – šioje platformoje reikia atitikti tendenciją arba ją sukurti. Laiko ir išteklių skiriamų kuriant patrauklų vaizdo įrašą investicija yra per didelė, palyginus su pasiektu peržiūrų skaičiumi. Be to, daugeliui ši platforma vis dar nėra priimtina“.
Tuo metu Latvijoje populiariausios „TikTok“ politikės Grevcovos turinys yra sulaukęs 3 mln. patiktukų, o Estijos Andres Sutt – vos 4,3 tūkst. „patinka“ paspaudimų. Estijoje tik 2 iš 101 parlamentaro naudojasi „TikTok“, tačiau nėra labai aktyvūs ir nė vienas iš jų neturi didelio sekėjų skaičiaus.
„TikTok“ – dar viena platforma Kremliaus propagandai skleisti
Latvijoje šia platforma aktyviai naudojasi populistai, skleidžiantys Kremliui palankias žinutes. Nuo karo Ukrainoje pradžios Latvijos valstybės saugumo tarnyba pradėjo septynis kriminalinius tyrimus dėl Rusijos karo rėmimo ar neapykantos kurstymo „TikTok“ platformoje. Tarnyba teigia, kad kasdien socialiniuose tinkluose sulaukiama šimtų komentarų, kuriuose išreiškiama parama Rusijai, tačiau sprendimas pradėti tyrimą grindžiamas „asmens motyvacija, kaip sistemingai ir kaip dažnai tai daroma bei kokios to pasekmės“.
Tuo metu Estijoje ir Lietuvoje tokios tendencijos nepastebimos ir panašių baudžiamųjų bylų dėl „TikTok“ skelbiamo turinio nėra.
Estijoje policija nustatė keturias problemines paskyras, kuriose buvo raginama deportuoti Baltijos vyriausybę, prašoma Rusijos prezidento padėti nužudyti Estijos ministrą pirmininką, giriami Rusijos veiksmai Ukrainoje ir įžeidinėjami ukrainiečiai, taip pat menkinami estai. Tačiau Estijos policija tai priskiria „nusižengimams“ ir vienintelė už tai taikoma bausmė – vaizdo įrašų ištrynimas policijos pareigūnų akivaizdoje.
Lietuvoje policija nenurodo, ar „TikTok“ arba kitose socialinėse platformose buvo aptikta dezinformacijos ar neapykantos kurstymo atvejų. Policijos atstovas Ramūnas Matonis aiškino, kad dezinformacijos atvejai labai sunkiai įrodomi. Pranešimas apie kiekvieną incidentą turi būti siunčiamas vertinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir tik gavus patvirtinimą, kad turinys gali būti vertinamas kaip dezinformacija, galima imtis veiksmų.
Tarp Kremliaus propagandą skleidžiančių paskyrų, nukreiptų į pasirinktus Lietuvos politikus (daugiausia liberaliomis pažiūromis pasižyminčius asmenis), sulaukiančių daugiausiai dėmesio, yra neidentifikuotas vartotojas, pasivadinęs BlackCatNews, turintis 426,1 tūkst. patiktukų.
Toliau rikiuojasi Saulius Gintautas, žinomas Rokiškio savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, turintis kelias paskyras, kuriose skleidžia Rusijos propagandą ir antivakarietiškas idėjas. Jo valdoma paskyra rusų kalba (su 306,7 tūkst. „patinka“ paspaudimų) yra populiaresnė nei kitos trys paskyros lietuvių kalba (su 19,1 tūkst. patiktukų).
„TikTok“ paskyras turi ir kiti Lietuvoje žinomi prorusiški veikėjai, tokie kaip Vaidas Lekstutis ir Laurynas Ragelskis. Nors jie ir neturi didelio sekėjų skaičiaus, tačiau yra aktyvūs visose socialinių tinklų platformose ir turi savo svetaines – bukimevieningi.lt ir ldiena.lt.
Informacinio karo ekspertas Nerijus Maliukevičius sako, kad dezinformaciją stebinčios ir tiriančios organizacijos „TikTok“ platformai neskiria daug dėmesio, nes ji nėra tokia populiari kaip kiti socialiniai tinklai. Lietuvoje didesnį vaidmenį skleidžiant dezinformaciją vis dar vaidina „Facebook“.
„Kita vertus, nėra patogių įrankių „TikTok“ analizuoti, išskyrus „grynus“ žmogiškuosius išteklius, tiesiogiai stebinčius [informacijos] srautą (…) Diskusija tampa sudėtingesnė, kai suprantame, kad „TikTok“ yra socialinis tinklas, valdomas autoritarinės šalies, tai yra Kinijos“, – priduria Maliukevičius. „Manau, kad didžiausia grėsmė kyla tiems, kurie yra pasinėrę į „TikTok“ algoritmus – jaunimui ir rusakalbei visuomenei. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į šios priemonės stebėjimą ir reguliavimą, jei ji agresyviai naudojama dezinformacijai skleisti“.
Apie „Re:Baltica“
Baltijos tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurianti tiriamąją žurnalistiką visuomenės labui. 2011 m. įkurta organizacija atlieka nuodugnius tyrimus svarbiais Baltijos regiono klausimais, tokiais kaip korupcija, nusikalstamumas, finansai, verslumas, sveikata, žmogaus teisės ir dezinformacija. „Re:Baltica“ atlikti tyrimai ir žurnalistai cituojami „The Guardian“, „The Washington Post“, „Financial Times“, „Mediapart“, „Meduza“, „Buzzfeed“, BBC, „TV Rain“, „Helsingin Sanomat“, „YLE“ ir daugelyje kitų tarptautinių žiniasklaidos priemonių.
Nuorodos į „Re:Baltica“ apžvalgą anglų kalba:
Is TikTok a Gateway to Politics in the Baltics? For Now, Only in Latvia
Publikacija parengta remiantis „Re:Baltica“ atlikta apžvalga apie „TikTok“ naudojimą Baltijos šalyse. Apžvalgos bendradarbė – Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES ir BECID faktų tikrintoja Aistė Meidutė, publikacijos autorė DIGIRES jaunesnioji tyrėja Kristina Berksun.
