Internete plinta informacija, kuri neigia mokslinį faktą – žmogaus veiklos sukeltą klimato krizę. Šiai informacijai remiamasi nešališkos organizacijos deklaracija, kurios nepasirašė nei vienas klimato kaitos moksluose nusipelnęs tyrėjas.
Tinklaraštyje sapereaude.lt pasirodė publikacija (archyvuota publikacijos versija ČIA), kurioje teigiama, kad klimato kaitą lemia ne antropogeniniai (tai yra, ne žmogaus veiklos sukelti) veiksniai, o daugiausiai natūralūs veiksniai. Ir minima klimato kaitą neigiančios organizacijos „Clintel“ deklaracija, kurią esą pasirašė 1100 „mokslininkų ir tyrėjų“. Tačiau tai – melas.
Sapereaude.lt išsakyti tokie teiginiai [teiginių kalba netaisyta, – aut. past.]: „Daugiau nei 1100 mokslininkų ir tyrėjų sutinka, kad klimato kaitos nepaprastosios padėties nėra, didžiausią įtaką daro natūralūs veiksniai ir turime laiko prisitaikyti“; „Dėl visuotinio atšilimo nepadidėjo stichinių nelaimių“. Tai yra vertimas iš klimato kaitą neigiančios organizacijos „Clintel“ deklaracijos pavadinimu „There is no climate emergency“.
Visų pirma, deklaracijos nepasirašė „daugiau nei 1100 mokslininkų ir tyrėjų“ – nors yra ir mokslininkų (tiesa, daug jų – jau pensijoje, tai yra, nevykdančių aktyvios mokslinės veiklos), daug yra naftos, dujų pramonės atstovų, verslininkų, ar mokslininkų/inžinierių, kurie dirbo ne akademinį darbą, o iškastinio kuro pramonėje. Šie asmenys nėra prisidėję prie svarbių klimato krizės tyrimų ar sprendimų, o taip pat yra siejami su iškastinio kuro industrija, kurios atstovai deda daug pastangų, kad visuomenė netikėtų klimato kaita. Todėl teigti, kad deklaracija pasirašyta tik mokslininkų ir tyrėjų – melaginga.
Be to, melaginga teigti, kad klimato kaitą sukelia „daugiausiai natūralūs veiksniai“. Tūkstančiai mokslininkų, išanalizavę tūkstančius atliktų tyrimų, sutinka, kad klimato kaita yra sukelta žmogaus veiklos. Klimatas kaista, kai atmosferoje susikaupia per daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų (kaip anglies dvideginis, metanas, ir kt.), todėl Saulės šiluma negali išgaruoti į kosmosą. Todėl Žemė nuolat kaista. O šių dujų perteklius susidaro būtent dėl žmogaus veiklos – iškastinio kuro, transporto, gamybos ir kt. industrijų veiklos.
Netiesa, kad dėl visuotinio atšilimo nepadaugėjo stichinių nelaimių – priešingai, jų per pastaruosius 50 metų išaugo, ir tos stichinės nelaimės siejamos su klimato kaita. Tai parodė prieš metus publikuota Pasaulio meteorologijos organizacijos ataskaita.
Labai svarbu atsižvelgti į tai, kas pasirašė „There is no climate emergency“ deklaraciją. Pirmuoju vardu išskiriamas Nobelio premijos laureatas fizikas Ivar Giaever – neatlikęs nei vieno su klimato kaita susijusio tyrimo, o dėl savo aplaidžių pasisakymų apie klimato kaitą kritikuojamas kitų mokslininkų. Organizacijos „Clintel“ vienas iš įkūrėjų yra olandų inžinierius Guus Berkhout, savo karjerą praleidęs įvairiose naftos ir dujų kompanijose.
„There is no climate mergency“ nėra naujas leidinys. 2019 m. G. Berkhout, tos pačios „Clintel“ vardu, parašė atvirą laišką Jungtinėms tautoms, teigdamas, kad nėra jokios klimato krizės. Tą laišką tuomet pasirašė 500 bendraminčių.
Laiškas ir jį pasirašę žmonės buvo sukritikuoti dėl savo teiginių – daugiausiai dėl to, kad jie arba nepateikė jokių įrodymų, arba buvo ne mokslininkai, o atstovavo iškastinio kuro industrijos interesams, arba buvo asmenys, kurių tapatybių nepavyko nustatyti. „Climate Feedback“ duomenimis, iš 500 pasirašiusių, tik 10 pristatė save „klimato mokslininkais“, nors aiškių jų akademinių pasiekimų nepavyko indentifikuoti. Tais pačiais metais nutekinti slapti dokumentai parodė, kad G. Berkhout kartu su bendraminčiais planavo dezinformacijos kampanijas prieš nulinę emisiją skatinančius reglamentus Europoje.
Tuo metu, mokslininkai, kurie tyrinėja klimato kaitą, sutinka, kad tai yra krizė, kuriai spręsti veiksmų reikia imtis dabar. Tai įrodo visame pasaulyje mušami karščio bangų rekordai, rekordiškai karšti orai Europoje (o tame tarpe – ir Lietuvoje), gaisrai, o kitur – ekstremalios audros ir potvyniai.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija nuolat kyla nuo Pramonės revoliucijos, o kartu kyla ir vidutinė pasaulinė temperatūra, daugėja ekstremalių orų reiškinių. Todėl pasaulio vyriausybės raginamos kuo greičiau imtis veiksmų – kaip mažinti anglies dvideginio išskyrimą į atmosferą, skatinti žaliąją energetiką ir pan.
