Jau daugiau nei metus socialiniuose tinkluose ir Kremliaus remiamuose žiniasklaidos kanaluose sklinda ir populiarumo nepraranda naujiena apie tai, kad 17 mln. Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės neva parduota didžiosioms Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) korporacijoms. „Melo detektorius“ paaiškina, kodėl tai – netiesa.
Zelenskis pardavė 17 milijonų hektarų Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės „Monsanto“, „Dupont“ ir „Cargill“.
Melas. Nė vienos iš išvardytų JAV bendrovių – „Monsanto“, „Dupont“ ir „Cargill“ – nėra sąraše, kuriame įvardytos įmonės, turinčios žemės ūkio paskirties žemės Ukrainoje. Žemės ūkio paskirties žemės šioje šalyje užsienio kampanijos gali įsigyti tik atidariusios dukterinę įmonę Ukrainoje. Tokiu būdu čia žemės yra įsigijusios amerikiečių kapitalo įmonė „Agroprosperis“ (300 tūkst. ha) ir Saudo Arabijos „Continental Farmers Group“ (195 tūkst. hektarų). Iš viso užsienio kapitalo įmonėms priklauso 3–4 mln. hektarų Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės. Netiesa ir tai, kad žemės ūkio paskirties žemę Ukrainoje pardavinėja prezidentas Volodymyras Zelenskis. Privačiu nekilnojamuoju turtu šalyje prekiauja jį valdantys asmenys.
Žinutėse apie neva didžiulėms JAV farmacijos ir biotechnologijų korporacijoms parduodą Ukrainos žemės ūkio paskirties žemę minimas ir cituojamas portalas „Australian National Review“. Šiame Australijos portale reguliariai perspausdinamas Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės RT naujienos, skleidžiamos melagienos apie migrantus, LGBT bendruomenę bei COVID-19 vakcinas. Minėta informacija apie neva parduotą Ukrainos žemės ūkio paskirties žemę portale pasirodė 2022 m. gegužę.
Tos pačios citatos iš „Australian National Review“ socialinių tinklų vartotojų buvo išverstos ir į lietuvių kalbą bei išplatintos lietuviškose grupėse.
Teiginius, neva Ukrainos prezidentas pardavė net 17 mln. hektarų Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės JAV bendrovėms, galima nesudėtingai paneigti.
Pirmiausia, 2001 m. Ukrainoje buvo priimti apribojimai, susiję su žemės privatizavimu. Ukrainos žemės kodekso pataisomis, kurios įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d., uždrausta pirkti ar parduoti žemės ūkio paskirties žemę ar keisti kitų rūšių žemės valdas į žemės ūkio paskirties žemę. Palikta galimybė tik tokią žemę nuomoti (čia).
Tik 2020 m. kovą buvo įgyvendinta žemės reforma, atvėrusi galimybę laisviau disponuoti turimais žemės ūkio paskirties sklypais (čia). Įstatymai pakeitimai Ukrainoje atvėrė nekilnojamojo turto rinką, o jiems pritarė prezidentas V. Zelenskis. Tik įgyvendinus šiuos pokyčius Ukraina galėjo gauti 8 mlrd. dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (čia).
Nors šiuo metu nekilnojamojo turto rinka Ukrainoje yra atvira, prekybą žemės ūkio paskirties žeme riboja Ukrainos žemės kodeksas. Jame nurodoma, kad „žemės ūkio paskirties žemė negali būti perleidžiama užsienio piliečių, asmenų be pilietybės, užsienio juridinių asmenų ir kitų šalių nuosavybėn“. Vienintelis kelias užsienio įmonėms įsigyti žemės ūkio paskirties žemės šioje šalyje – Ukrainoje atidaryti dukterinę įmonę ir per ją vykdyti pirkimus.
Informaciją apie tai, kam ir kiek priklauso žemės ūkio paskirties žemės Ukrainoje skelbia Ukrainos žemės ūkio rinkos analizės bendrovė „Latifundist“ (čia). Pavyzdžiui, 2023 m. didžiausi užsienio žemės ūkio holdingai Ukrainoje buvo amerikiečių kapitalo įmonė „Agroprosperis“ (300 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės) ir Saudo Arabijai priklausanti „Continental Farmers Group“ (195 tūkst. hektarų). Šiais metais užsienio kapitalo įmonės, įkūrusios dukterines įmones Ukrainoje, valdė apie 3–4 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
„Latifundist“ sudarytame sąraše, į kurį įtrauktos įmonės, turinčios žemės ūkio paskirties žemės Ukrainoje, nėra chemijos bendrovės „Dupont‘, maisto milžinės „Cargil“ ir „Monsanto“, kuri neegzistuoja nuo 2018 m., kai ją nupirko Vokietijos bendrovė „Bayer“.
