Seime vis netylant diskusijoms apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, socialiniuose tinkluose taip pat plinta įrašai, kurie prasilenkia su tiesa.
Plaukė upės eurų aplenkdamos šeimas, senukus, sergančiuosius… Plaukė tol, kol išseko. O kaip papildyti? Įvesti NT mokestį ir lupti nuo visų, jau neaplenkiant šeimų, senukų, sergančiųjų…
Melas. Šiuo metu Lietuvoje jau galioja NT mokestis, tačiau jį moka mažiau 32 tūkst. asmenų. Siūlomi pokyčiai paliestų apie 400 tūkst. žmonių, o surinkti pinigai patektų į valstybės, o į savivaldybių biudžetus ir būtų skirti pagerinti tos savivaldybės infrastruktūrą.
Naujas NT mokesčio modelis daugiausia diskusijų sukėlė dėl to, kad buvo numatytas labai platus intervalas, kokį tarifą galėtų nusistatyti konkrečios savivaldybės. Jis siekė nuo 0,05 iki 4 proc., todėl dalis politikų tvirtino, kad NT mokestis gyventojams gali siekti ir kelis tūkstančių eurų per metus.
Spalio 25 dieną finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įregistravo pataisą, kuria siūlo nustatyti lengvatinį tarifų intervalą (0,05-0,5 procento) fizinių asmenų išvardintos paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant pagrindinio gyvenamojo būsto vertei viršijančiai 1,5 atitinkamos savivaldybės verčių medianos (iki šios vertės pagrindinis gyvenamasis būstas būtų neapmokestinamas), o aukštesnį tarifų intervalą (0,5-4 procento) nustatyti apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui (čia).
Pažymėtina tai, kad įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės. Paskutinis masinis vertinimas atliktas 2020 metais. Mokestinės vertės galios iki 2026 m. Jas galima rasti Registrų centro tinklalapyje.
Todėl teiginys, kad NT mokestį mokės visi yra melas, nes jį mokės tik tie gyventojai, kurių mokestinė NT vertė viršys 1,5 atitinkamos savivaldybės verčių medianos (čia).
Pavyzdžiui, Vilniuje 1,5 NT mediana siekia 90150 eurų. Jei NT mokestinė vertė yra mažesnė nei ši suma, tai nieko mokėti nereikės. O jei ji yra didesnė, pavyzdžiui siekia 120 tūkst. eurų, tai iš šios sumos reikia atimti 90150 eurų, tas NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo 29850 eurų sumos. Jei Vilniaus savivaldybė patvirtintų 0,05 proc. tarifą, tai metinis mokestis siektų 14,9 euro.
Daugeliui Lietuvos gyventojų už savo būstą NT mokesčio mokėti net nereikės, nes jo mokestinė vertė neviršija tos savivaldybės 1,5 NT verčių medianos (čia).
Europos Komisija savo ataskaitose apie Lietuvos ekonomiką ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos mokestinės pajamos, išreikštos procentine BVP dalimi, yra gerokai mažesnės už ES vidurkį, todėl lėšų viešosioms sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų išlaidoms finansuoti yra mažai. 2021 m. pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčių, kurie yra vieni iš mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančių mokesčių, sudarė tik 0,3 proc. BVP, t. y. buvo maždaug septynis kartus mažesnės už ES vidurkį (čia).
„Paprasta žmonių kalba kalbant – beveik neapmokestiname jokio turto, tačiau stipriai apmokestiname visus žmones nežiūrėdami jų gyvenimo aplinkybių ir materialinės padėties. Šią situaciją EK rekomenduoja taisyti. Tuo tarpu kokie turėtų būti konkretūs mokesčiai, kam jie turėtų būti taikomi, kas juos turėtų nustatinėti, kokie jų rėžiai, kokios medianos – absoliučiai visa tai nuo A iki Z yra pačios vyriausybės pasiūlymų reikalas, Europos Komisija čia veikia tik kaip barjeras, kad užtikrintų, jog vyriausybės pasiūlymai atitinka pačios vyriausybės planą“, — aiškino eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (čia).
Jei Seimui pavyktų priimti NT mokesčio pakeitimus, kad ir kokie jie bebūtų, planuojama, kad jie įsigaliotų nuo 2025 metais, o pirmasis mokestis už tuos metus bus mokamas 2026-aisiais.
