Back Brigita, September, 22 2022

COVID-19 vakcinoms „priskyrė“ naują nepageidaujamą poveikį: nutylėjo vieną svarbų faktą

COVID-19 vakcinos skiepytiems asmenims reaktyvuoja vėjaraupių virusą, praneša portalas paranormal.lt. Jis pateikia, esą, net kelių tyrimų duomenis, įrodančius šį teiginį. Tačiau tiesa yra ta, kad nustatyta atvejų, jog po COVID-19 vakcinos labai mažai daliai žmonių prasideda juostinė pūslelinė, bet ja lygiai taip pat gali susirgti ir neskiepyti asmenys.

Tarp 6 mln. paskiepytųjų – 3 atvejai

Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Persirgus vėjaraupiais VZV virusas lieka žmogaus organizme (nugaros smegenų mazguose) latentinėje (neaktyvioje) fazėje.

„Keliuose tyrimuose nustatyta, kad koronaviruso (COVID-19) vakcina sukelia daugiau vėjaraupių atvejų“, – teigiama paranormal.lt straipsnyje.

Jame nurodoma, kad remiamasi Taivano mokslininkais, kurie medicinos žurnale QJM paskelbė apie tris sveikus vyrus – du pagyvenusius suaugusiuosius ir vieną senjorą – kuriems juostinė pūslelinė pasireiškė praėjus nuo dviejų iki septynių dienų po pirmosios „Moderna“ arba „AstraZeneca“ vakcinos dozių.

Paranormal.lt teigė, jog „Taivano tyrėjai yra tikri dėl šio ryšio, nes nuo vakcinacijos iki juostinės pūslelinės atsiradimo praėjo trumpas laiko tarpas ir tai, kad trys jų tirti pacientai prieš skiepijimą turėjo sveiką imuninę sistemą“.

Šiame žurnale QJM išties paskelbtas Taivano mokslininkų, iš kurių du yra dermatologai, laiškas, tačiau tai nėra tyrimas, o tik pranešimas apie faktą, jog trims paskiepytiems žmonėms pasireiškė juostinė pūslelinė. Šis laiškas buvo paskelbtas praėjusių metų liepos 21 dieną, o tuo metu Taivane buvo paskiepyta daugiau nei 6 mln. žmonių.

Reta nepageidaujama reakcija

Paranormal.lt straipsnyje minimas ir žurnale „Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology“ tyrimas, kuriuo nustatyta, kad daugiau nei milijono COVID-19 vakcinacijų duomenys įrodo didesnį juostinės pūslelinės atvejų skaičių. Pasak tyrėjų, paskiepytiems asmenims, gavusiems COVID-19 vakciną, tikimybė susirgti juostine pūsleline buvo „statistiškai labai reikšminga“, ypač palyginti su neskiepytaisiais.

Toks tyrimas tikrai buvo atliktas ir paskelbtas minėtame žurnale. Jo autoriai nurodo, kad tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar didelėje grupėje, remiantis pasaulio duomenimis, padaugėjo juostinės pūslelinės atvejų po vakcinacijos nuo COVID-19.

Skelbiama, kad kiekvienoje kontrolinėje grupėje buvo 1 095 086 pacientai. Paskiepytų grupėje 2204 tiriamiesiems juostinė pūslelinė išsivystė per 60 dienų po vakcinacijos nuo COVID-19, o neskiepytųjų grupės 1223 pacientams juostinė pūslelinė buvo diagnozuota per 60 dienų po apsilankymo gydymo įstaigoje dėl bet kokios kitos priežasties. Todėl rizika susirgti juostine pūsleline buvo apskaičiuota atitinkamai 0,20 proc. ir 0,11 proc., o toks skirtumas buvo statistiškai labai reikšmingas.

Todėl tyrimo autoriai daro išvadą, jog juostinė pūslelinė gali būti reta nepageidaujama reakcija į COVID-19 vakcinas. Tačiau jie tikrai neteigė, jog vakcinos nuo koronaviruso „prikelia“ vėjaraupių virusą. Be to, tyrimo autoriai primena, jog vėjaraupių reaktyvacija yra nusistovėjęs reiškinys tiek su infekcijomis, tiek su kitomis vakcinomis, o tai reiškia, kad šis nepageidaujamas reiškinys nėra būdingas tik COVID-19 skiepams.

„Bendra vakcinacijos nuo COVID-19 nauda yra daug didesnė už galimą riziką didžiajai gyventojų daliai“, – konstatavo tyrimo autoriai.

Kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, gali sirgti juostine pūsleline

Lietuvos Užkrečiamųjų ligų AIDS centro (ULAC) specialistai teigia, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai.

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline. Dažniausiai juostine pūsleline serga vyresni nei 50 m. asmenys. Tai, pasak specialistės, galima aiškinti tuo, kad imuninės sistemos funkcija silpnėja su amžiumi, todėl kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė juostinės pūslelinės rizika.

Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Persirgus vėjaraupiais VZV virusas lieka žmogaus organizme (nugaros smegenų mazguose) latentinėje (neaktyvioje) fazėje.

„Persirgus vėjaraupiais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį. VZV reaktyvuotis (suaktyvėti) gali po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelia juostinę pūslelinę – tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Dažniausiai pažeidžiami (išberiama) tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti pažeisti (išberti) veidinis, klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai“, – pažymi E. Savickienė.

Išvados

Teiginys, kad COVID-19 vakcinos skiepytiems asmenims reaktyvuoja vėjaraupių virusą yra tik iš dalies teisingas, nes juostine pūsleline suserga ne tik nuo koronaviruso paskiepyti, bet ir jokios vakcinos negavę asmenys.