Back
Tiek užsienio, tiek Lietuvos portaluose skelbiama bauginanti žinia, jog šimtams vaikų diagnozuojama „vaikiška demencija“ ir reta liga, apibūdinama kaip Alzheimerio liga, sumišusi su Parkinsono liga, o gydytojai dėl to yra suglumę. Šios vaikų ligos siejamos su COVID-19 vakcinomis, tačiau ir pats teiginys, ir tokia sąsaja yra melas.
Šiomis dienomis internete pasirodžiusiuose straipsniuose teigiama, jog šimtams vaikų diagnozuota „vaikų demencija“ ir gydytojai yra susirūpinę. Straipsniuose formuojama nuomonė, jog toks vaikų ligų šuolis yra susijęs su COVID-19 vakcinomis.
Teiginys, jog gydytojai sunerimę, nes šimtams vaikų diagnozuota „vaikų demensija“ ir tokio reiškinio sąsajos su vakcinomis nuo koronaviruso yra melas. Jokiais moksliniais tyrimais neįrodyta, jog kuri nors iš COVID-19 vakcinų, kuriomis skiepijama visame pasaulyje, gali sukelti smegenų degeneracines ligas. Vaikai tikrai serga nepagydomomis smegenų degenaracinėmis ligomis, panašiomis į Alzheimerį ar demenciją, tačiau jas sukelia ne vakcinos, o genetiniai sutrikimai.
Straipsniuose, kuriuos teigiama, kad šimtams vaikų diagnozuojama demencija, nenurodytas joks informacijos šaltinis, kuriuo remiantis skelbiamas toks teiginys. Neįvardijama, nei kiek konkrečiai vaikų susirgo, nei kurioje šalyje, nei tiksli diagnozė, nei jos nustatymo laikas.
Tačiau iš straipsnių konteksto galima suprasti, jog esą tiems „šimtams vaikų“ sunkios ligos diagnozuojamos dėl COVID-19 vakcinų, nes tame pačiame straipsnyje tvirtinama, jog moksliniame žurnale „Microbiology and Infectious Diseases“ paskelbtame recenzuojamame straipsnyje dalijamasi tam tikrais nerimą keliančiais atskleidimais, susijusiais su skiepais nuo koronaviruso. Jame paskelbtas tyrimas esą įrodo, kad mRNR pagrindu sukurtos COVID-19 vakcinos gali sukelti prionines ligas. Jomis vadinamos degeneracinės smegenų ligos. Šį tyrimą atliko mokslininkas J. Bartas Classenas, kuris yra pagarsėjęs skiepų priešininkas.
Šis tyrimas žurnale „Microbiology and Infectious Diseases“ buvo paskelbtas dar praėjusių metų pradžioje ir iškart susilaukė kritikos: tiek pats mokslininkas, tiek jo tyrimas, tiek jo išvados.
Amerikos mokslo ir sveikatos taryba tvirtino, jog J. Barto Classeno dokumente trūksta įrodymų ir jis yra „visiškai spekuliatyvus“. „Kaip (vakcina) buvo analizuojama? Kokia programinė įranga buvo naudojama? Ar jis ištyrė kokius nors kontrolinius elementus, pvz., ląstelių mRNR sekas? Jis nieko neįrodo“, – į tyrimą reagavo organizacija ir pabrėžė, jog COVID-19 vakcinos tikrai nesukelia smegenų degeneracinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ar Parkinsono bei kitų.
Politifact.com pabrėžė, jog koronaviruso vakcinų „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių dalyvių, neparodė jokio ryšio tarp vakcinų ir neurologinių sutrikimų. Be to, per kelis mėnesius nuo vakcinacijos pradžios milijonai amerikiečių buvo paskiepyti „Pfizer“ ir „Moderna“ valcinomis, o federalinės vyriausybės vakcinų nepageidaujamų reiškinių pranešimų sistemoje negauta jokių pranešimų apie smegenų degeneracinės ligas.
Pabrėžiama, jog J. Barto Classenas yra žinomas skiepų priešininkas. Jis bandė įrodyti, kad vakcinos nuo hepatito vaikams sukelia diabetą, tačiau ši jo teoriją buvo paneigta daugybę kitų tyrimų.
Amerikos mokslo ir sveikatos taryba taip pat yra įvertinusi J. Barto Classeno teiginius apie ryšį tarp vakcinų, autizmo ir su imunitetu susijusių ligų: „Šie teiginiai visiškai nepagrįsti moksliniais faktais. Ryšys tarp vakcinų ir autizmo buvo daug kartų paneigtas. Raginame visuomenę nustoti klausytis prieš skiepus propaguojamų judėjimo idėjų ir daryti tai, kas geriausia visuomenės sveikatai – pasiskiepyti“.
Žurnalas „Microbiology and Infectious Diseases“ taip pat yra abejotinos reputacijos. Jis nėra įtrauktas į Pubmed – pagrindinį JAV mokslinių biomedicinos publikacijų indeksą. Žurnalo leidėją „Scivision Publishers“, atviros prieigos žurnalų platformą, bibliotekininkas Jeffrey Beallas įvardijo kaip potencialų grobuonišką leidėją, siekiantį pasipelnyti iš akademikų, o ne siūlyti griežtą tarpusavio peržiūrą. Kitaip tariant, šiame žurnale savo tyrimus gali skelbti kone visi mokslininkai, jei už tai susimoka, o jų tyrimų kokybė – abejotina.
